Tėvystės ir alkoholio dvikova: kas svarbu sveikai vaiko emocinei raidai?

  • Teksto dydis:

Nesaugumas, gėda, baimė, nusivylimas, tai tik menka dalis jausmų, kuriuos patiria alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikai. Sveikai vaiko raidai svarbu, kad būtų patenkinti jo esminiai poreikiai, tiek fiziniai, tiek emociniai. "Už šių vaikų poreikių tenkinimą yra atsakingi tėvai. Nuo jų gebėjimo suprasti ir atliepti savo atžalų poreikius priklauso adekvačios savivertės formavimasis, pasitikėjimas savimi, kitais ir tuo, kad sudėtingose situacijose bus į ką atsiremti", – pastebi psichologė Romalda Stasionienė.

Kiek užaugęs vaikas gebės vadovautis savo vertybėmis, išreikšti savo nuomonę ir atsižvelgti į kito. Ar jis gebės išreikšti save, būti kūrybingas, džiaugtis kasdieniniais dalykais. Ar išdrįs priimti iššūkius ir apribojimus, ar sugebės kurti sveikus santykius. Ar užaugę vaikai sugebės įveikti šiuos iššūkius, anot specialistės, priklauso būtent nuo jų tėvų.

– Ar žalingai alkoholį vartojantys tėvai pajėgūs užtikrinti tinkamą vaiko raidą?

– Kartais tėvai, kurie žalingai vartoja alkoholį, galvoja, kad vaikai tos problemos nesupranta. Žinoma, tai gali būti ir kita vaikui įtaką daranti ar traumuojanti negatyvi tėvų veikla, ne vien tėvų girtavimas. Pavyzdžiui, emocinis tėvų smurtavimas vienas kito atžvilgiu, ypač, kai manipuliuojama vaikais. Tačiau šeimų, kuriose tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, funkcionavimas būna labai sutrikęs, vaidmenys sumišę, nėra aiškių ribų ir taisyklių, vaikams trūksta nuoseklios tėvų kontrolės. Tokias šeimas galime pavadinti disfunkcinėmis. Tai šeimos, kurios nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, nes kažkas kitas užima didžiąją dalį šeimos narių laiko, šiuo atveju – tai priklausomybė nuo alkoholio.

– Ko išmoks ir kokias išvadas pasidarys taip auklėjamas vaikas?

– Kad vaikas susivoktų, kokia šiandieninė situacija namuose, jis turi išsiugdyti jautrumą atpažinti tėvų būseną. Užaugę tokie vaikai ir lieka itin jautriais kitų emocijoms, o savąsias linkę užslopinti. Vaikai gali išmokti ir manipuliuoti. Šį sugebėjimą tėvai pastiprina, kai vėliau, jausdami kaltę, ima pataikauti vaikui.

Dar vaikai išmoksta slėpti nuo aplinkinių tai, kad tėvai geria. Vaikai gana anksti supranta, kad tėvai slepiasi nuo jų, meluoja aplinkiniams, pasidaro išvadą, jog tai, kas slepiama, yra blogai. Jie jaučia gėdą dėl tėvų. Disfunkcinėse šeimose augantys vaikai, anot amerikiečių psichologės Janet Geringer Woititz, išmoksta trijų taisyklių: nejausk, netikėk, nekalbėk.

Sveikai vaiko emocinei raidai svarbu, kad tėvai pripažintų vaiko jausmus ir padėtų su jais susidoroti, patys išlaikydami pusiausvyrą. Disfunkcinėse šeimose vaiko jausmai ignoruojami, ribos dažnai išnyksta, visi užsikrečia vieni kitų jausmais, todėl vaikui reikšti savo jausmus yra pavojinga, nes tuomet bus dar sunkiau. Dažnai užslopinti jausmai prasiveržia kitoje aplinkoje ir pasireiškia kaip elgesio problemos. Dėmesingi specialistai dirbantys ugdymo įstaigoje iš vaiko elgesio gali suprasti, kad namuose vyksta kažkas negatyvaus. Retai kada pedagogams pavyksta prakalbinti vaiką, nes suveikia taisyklė "nekalbėk". Vaikas įsitikinęs, kad privalo išlikti lojalus savo tėvams, antraip tėvai gali nukentėti ir nustoti mylėti jį, pradėti kaltinti ir atstumti.

Sveikai vaiko emocinei raidai svarbu, kad tėvai pripažintų vaiko jausmus ir padėtų su jais susidoroti, patys išlaikydami pusiausvyrą.

– Kas daro didžiausią žalą girtaujančių tėvų auklėjamiems vaikams?

– Tiek auklėjant vaikus, tiek šeimos gyvenime didžiausią žalą daro ne konkretūs poelgiai ar tėvų padarytos klaidos, o šeimos emocinė atmosfera, tėvų nuostatos prieš vaikus, siekimas bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, perkeliant tą atsakomybę vaikui.

– Kas dar daro įtaką nuo alkoholio priklausomų žmonių šeimoje augančio vaiko asmenybės formavimuisi?

– Vaikystėje kiekvienas iš mūsų nesąmoningai pasirenkam tam tikrus gyvenimo scenarijus. Nuo alkoholio priklausomų žmonių šeimoje vaikai, siekdami išlaikyti pusiausvyrą šeimoje, prisiima tam tikrus vaidmenis. Sąveikos tarp šeimos narių dažniausiai būna nuspėjamos, o jų pagrindu formuojasi vaikų elgesio modeliai, kurie didelę įtaką daro ir suaugus vaikui. Jau mano minėta psichologė J.G.Woititz išskyrė šiuos vaikų, augančių disfunkcinėse šeimose, vaidmenis.

Šeimos didvyris. Prisiėmęs šį vaidmenį vaikas turi anksčiau suaugti. Juo dažniausiai tampa vyriausias vaikas šeimoje. Stresinėse situacijose jis prisiima atsakomybę už šeimą, jaunesniuosius brolius ir seseris, o kartais ir už tėvus. Visuomet elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis. Jis siekia išlaikyti teigiamą šeimos įvaizdį visuomenėje. O tėvai juo prisidengia, kaip skydu, sau prisiimdami nuopelnus, dėl gerai išauklėto vaiko.

Linksmintojas. Tai – šeimos terapeutas ir mediatorius. Toks vaikas stresinėse situacijose dažnai pasitelkia humorą, geba pralinksminti ir taip sumažinti besikaupiančią įtampą. Dėl šios savybės negeriantis suaugęs šeimos narys neretai tokį vaiką pasitelkia kaip tarpininką konfliktinėse situacijose. Pavyzdžiui, siunčia parvesti neblaivų tėvą, paprašyti, kad duotų pinigų ir panašiai.

Nematomas vaikas. Jis laikosi nuošaly nuo šeimoje vykstančių procesų, stengiasi niekam neužkliūti, taip apsaugodamas save. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį.

Atpirkimo ožys. Elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis priešiškas, linkęs į nusikalstamą, destruktyvų elgesį. Sukeldamas problemas sutelkia šeimą paaukodamas save. Taip pat suteikia galimybę tėvams išlieti savo susikaupusias emocijas ir sumažinti įtampą.

– Kas padėtų girtuokliaujantiems tėvams pripažinti savo problemą –  alkoholizmą?

– Lengviau būtų pasakyti, kas nepadeda. Tikrai nepadeda moralizavimas, priekaištai, kaltinimai, gėdinimas, apeliavimas į tėvystės jausmus, pažadų reikalavimai, įpareigojimai. Manau, kad visų pirma turi pasikeisti visuomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų požiūris į priklausomybę, kaip į ligą. Kai matau pagalbos šeimai plane parašyta: "Įpareigotas nevartoti alkoholio", suprantu, kad pirmiausia turime šviesti specialistus dirbančius su krizę patiriančiomis šeimomis.

Vienas iš metodų, skatinančių pokyčius, galinčius padėti tokioms šeimoms, yra motyvuojantis pokalbis. Tėvams, bijantiems pripažinti savo silpnybes ir atsiverti vaikams, noriu pasakyti, kad vaikams nereikia idealių tėvų, o pripažindami savo klaidas ir atsiprašydami už jas, atsakomybės mokome ir savo atžalas. Svarbiausias dalykas, ką tėvai galėtų padaryti dėl savo vaiko, tai pasakyti, kad tu nesi kaltas dėl to, kad mes turim bėdų.

– Kaip būtų galima padėti vaikams, augantiems alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų šeimose?

– Labai svarbus kitų suaugusiųjų, kurie vienaip ar kitaip rūpinasi vaikais, atidumas. Labai didelę pagalbą vaikui gali suteikti suaugęs, kurio vaikas ima pasitikėti. Gal tai mokytojas, auklėtojas, treneris, socialinis darbuotojas, kuris sugeba suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Kai kuriose įstaigose yra įgyvendinama programa "Linas", skirta padėti vaikams, kurių tėvai turi priklausomybių. Didžiuosiuose miestuose veikia priklausomybių turinčių paauglių tarpusavio pagalbos grupės "Al-Ateen".



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių