Terapija vyrams, kurie jaučia seksualinę trauką vaikams

Berlyno medikai beveik 10 metų vykdo prevencinį projektą prieš pedofiliją. Medikai siūlo anoniminę terapiją vyrams, kurie jaučia seksualinę trauką vaikams. LRT radijo bendradarbė Berlyne Vida Kaluza sako, kad į Berlyno centrus jau kreipėsi net 2 tūkst. tokių vyrų. Savo ruožtu psichoterapeutas Raimundas Alekna priduria, kad Lietuvoje ši problema ne mažiau aktuali nei Vokietijoje.

„Apskritai Lietuvoje yra daug žmonių, turinčių psichologinių ar psichiatrinių problemų, ką liudija aukštas savižudybių skaičius, didelis nusikalstamumas. [...] Tarp kriminalinių nusikaltėlių daugiau nei pusė yra patyrusių, išgyvenusių psichotines būsenas. Manau, kad ta problema yra pakankamai aktuali bendrame blogos psichinės sveikatos kontekste Lietuvoje“, – teigia R. Alekna.

400 vyrų jau lanko terapiją

LRT radijo bendradarbė Berlyne V. Kaluza pasakoja, kad Berlyno universitetinės ligoninės mokslininkai pastebėjo, jog apie pedofiliją dažniausiai kalbama tuomet, kai įvyksta nusikaltimas, o ir gydomi dažniausiai tik tie pacientai, kurie jau nusikalto.

„Jie pamanė, kad prevenciją reikia pradėti, kol nusikaltimas dar neįvyko. Jie iniciavo šį projektą, kad būtų galima pasiūlyti anoniminę ir nemokamą terapiją vyrams. Tačiau sykiu ir tam, kad būtų įmanoma daugiau apie juos sužinoti, kad būtų galima juos apklausti, suprasti, kaip šis polinkis atsiranda ir galbūt padėti, kad neįvyktų nusikaltimai“, – teigia V. Kaluza.

Anot jos, projektas jau veikia devynerius metus, Vokietijoje įkurta dešimt gydymo centrų – ne tik Berlyne, bet ir kituose miestuose. Iš viso į Berlyno centrus kreipėsi net 2 tūkst. vyrų. Mokslininkų manymu, visuomenėje yra maždaug 1 proc. vyrų, kurie jaučia lytinę trauką vaikams.

„Jiems yra siūloma grupinė arba individuali terapija. Dažniausiai jie mokomi kontroliuoti savo impulsus, kad galėtų išvengti tokių situacijų, tokių elgesio modelių, kai galėtų įvykti nusikaltimas. Dažniausiai tai yra vyrai, kurie gyvena šeimose, kurie tikrai nori atsikratyti šios traukos arba bent jau išmokti ją kontroliuoti“, – sako V. Kaluza.

Jei yra poreikis, pasak LRT radijo bendradarbės, galima gauti ne tik psichoterapinę, bet ir medikamentinę pagalbą – gydytojai gali skirti antiandrogenų, kurie slopina vyriškų lytinių hormonų poveikį organizmui.

Berlyne, V. Kaluzos teigimu, jau 400 vyrų priėmė pasiūlymą lankyti  terapiją. 95 iš jų, kaip praneša mokslininkai, ją jau baigia. Šios akcijos, pavadinimu „Netapk nusikaltėliu“, internetiniame puslapyje galima rasti atliktų studijų rezultatus ir pasiskaityti anoniminių pacientų atsiliepimų.

„Jie rašo, kad jiems tai labai padėjo ir kad jau anksčiau buvo kreipęsi psichologinės pagalbos, tačiau psichologai dažniausiai nežino, kaip ją suteikti, nėra kvalifikuoti. O būtent tuose centruose, skirtuose specialiai pedofilijos prevencijai, dirba apmokyti specialistai, kurie tikrai daugiausiai žino, kaip padėti tiems žmonėms“, – teigia V. Kaluza.

Ji pabrėžia, kad besikreipusiems vyrams nebūtinai pavyko visiškai panaikinti lytinę trauką vaikams, bet jie bent jau išmoko šį potraukį kontroliuoti. LRT radijo bendradarbės teigimu, kartais šie vyrai visiškai kitaip įsivaizduoja, ką jaučia vaikas, taigi terapijos metu ugdoma ir jų empatija.

R. Alekna: tai nėra vien vyrų problema

Psichoterapeutas Raimundas Alekna sako tokias iniciatyvas vertinantis teigiamai. Jo žiniomis, maždaug 55 proc. žmonių, jaučiančių seksualinį potraukį vaikams, patys vaikystėje yra patyrę seksualinę prievartą ar kitokį neigiamą poveikį jų atžvilgiu. Psichoterapeutas akcentuoja, kad su šia problema susiduria ne tik vyrai.

„Taip, daugiau nei 90 proc. tą problemą turinčiųjų yra vyrai, tačiau tai yra bendra. Patyrimai vaikystėje ir išgyventos seksualinės prievartos ar tvirkinimai turi įtakos tolimesnei asmenybės raidai, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris“, – teigia R. Alekna.

Jo manymu, lietuviai turėtų pasekti vokiečių pavyzdžiu, nes mūsų šalyje ši problema esą ne mažiau aktuali nei Vokietijoje. „Apskritai Lietuvoje yra daug žmonių, turinčių psichologinių ar psichiatrinių problemų, ką liudija aukštas savižudybių skaičius, didelis nusikalstamumas. [...] Tarp kriminalinių nusikaltėlių daugiau nei pusė yra patyrusių, išgyvenusių psichotines būsenas. Manau, kad ta problema yra pakankamai aktuali bendrame blogos psichinės sveikatos kontekste Lietuvoje“, – sako R. Alekna.

Psichoterapeuto nuomone, Vakarų ar kitų šalių praktikos, kuriomis pasiekiami geri rezultatai, yra priimtinos ir mums.