Suomių pedagogė: laimingos vaikystės receptas – miške ir žaidžia, ir mokosi

  • Teksto dydis:

Kaip suomiams pavyksta sukurti vieną geriausių pasaulyje ugdymo sistemų, padedančią užauginti visapusiškai sveikus, kūrybingus, išsilavinusius, svarbiausia – laimingus vaikus? "Kūrybiškumas ir žaidimai suomiams – didžiausia vertybė, kurios neatstos jokios technologijos", – sako Lietuvoje viešėjusi Mallu Puurila, Turku vaikų darželių tinklo "Mukulax" pedagogė.

Išmanieji – tik kūrybai

Gegužės viduryje paskelbtas naujausias tarptautinis vaikų sveikatos tyrimas atskleidė, kad net 70 proc. Lietuvos vaikų nemėgsta mokyklos. Kaip vieną priežasčių moksleiviai nurodė per didelius mokymosi krūvius, minėjo patyčias, tvirtino kelis kartus per savaitę patiriantys pasikartojančius psichosomatinius simptomus: irzlumą, nuotaikos svyravimus, galvos, pilvo, nugaros skausmus.

Pedagogė M.Puurila į klausimą, ką tokio ugdymo įstaigose veikia suomiai, kad jų vaikai noriai eina į pamokas, juokdamasi atsako: "Cirko darželiuose ir mokyklose, kad vaikai į juos norėtų eiti, Suomijoje tikrai nedarome. Labiau kreipiame dėmesį ne į ugdymo priemonių kiekybę, o į paties ugdymo kokybę."

Technologijų pažanga ir aukštu pragyvenimo lygiu garsėjančioje Suomijoje naudotis išmaniaisiais įrenginiais vaikai turi galimybę praktiškai nuo pat mažų dienų. Tačiau M.Puurila tvirtina, kad naujosios technologijos ugdymo procese tarnauja tik kaip priemonės konkrečioms užduotims atlikti, o ne vaikams užimti.

"Pavyzdžiui, vaikams iki 3–5 metų amžiaus planšetes duodame tam, kad jie darytų nuotraukas, kurtų filmukus. Tačiau taip būna tikrai ne kiekvieną dieną ir net ne kiekvieną savaitę. Šių įrenginių vaikams prireikia, kai vykdome kokį nors projektą", – sako viešnia, atvykusi apžvelgti trejus metus Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje vykusio tarptautinio projekto "Gimtoji kultūra ir kūrybiškumas ankstyvojoje vaikystėje ir ikimokykliniame ugdyme" rezultatų.

Atviri darželiai

Suomijoje visi vaikai vienus metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Nors šešiamečiams jis neprivalomas, tokio ugdymo užsiėmimus lanko net 98–99 proc. vaikų. Pasak suomių, taip daroma siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose ir padėti tėvams perprasti šiuolaikinius vaikų ugdymosi metodus.

"Hiperbolizuotai, bet nemeluodama pasakysiu, kad Suomijoje, auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką namie, galima išgyventi neturint nei pieštukų, nei dažų ar kitų darbeliams skirtų priemonių. Kaip tai įmanoma?" – klausia Helsinkyje gyvenanti lietuvė Eglė Aronen, tinklaraščio "Suomiškas ugdymas" autorė ir dalijasi pastebėjimais iš savo patirties.

Suomijoje veikia valstybiniai atviri darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla (dailės, muzikiniai užsiėmimai, sportiniai žaidimai, žygis į mišką, pasakų skaitymai ir dar begalė visko). Aplinka ir priemonės užtikrintai saugios. Vaikams ir kūdikiams prižiūrėti pritaikyti tualetai, bendro naudojimo indai, galimybė pasišildyti maistą. Jeigu mama ar tėtis, skubėdamas į užsiėmimus, nespėjo išgerti kavos, tai nieko tokio – ir apie tai pagalvota. Žaidimų parko ar atvirų darželių darbuotojai išverda kavos, padeda sausainių. Už simbolinę kainą vaišinkitės į valias ir būkite kad ir visą dieną. Tačiau atviruose darželiuose ar parkuose tvarka tokia, kad darbuotojai neatsakingi už vaiko priežiūrą, jie tik organizuoja ir prižiūri veiklą. Tėvai privalo būti kartu.

Išėję į pradinę mokyklą, suomių vaikai joje praleidžia gana trumpą laiką. Pavyzdžiui, pirmokai mokosi iki 25 valandų per savaitę. Tačiau pamokos trunka tiek pat, kiek universitete – dvi akademines valandas, t.y. 90 minučių. Jeigu vaikas imlus mokslams, greitai perpranta užduotis, jis su panašaus lygio bendraamžių grupe gauna užduotį kartu kurti kokį nors projektą.

Namų darbams per dieną reikia skirti nuo 15 min. iki 1 val. "Vaikui augant, namų darbams reikia skirti šiek tiek daugiau laiko. Bet tie namų darbai daugiausia apsiriboja pasiskaitymu prieš egzaminus, ne daugiau", – tvirtina M.Puurila.

Suomijoje mes tikrai mažai mokomės sėdėdami, su popieriaus lapu ir pieštuku rankose. Mokyklai darželinukus ruošiame per žaidimus.

Vaikai mokosi miške

"Suomijoje mes tikrai mažai mokomės sėdėdami, su popieriaus lapu ir pieštuku rankose. Mokyklai darželinukus ruošiame per žaidimus", – sako suomių pedagogė. Projekto metu ji turėjo galimybę iš arti palyginti lietuvių ir suomių kultūras.

"Pas mus gimtoji kultūra nėra taip paplitusi per muziką, šokius ar mitologiją, kaip Lietuvoje. Suomiams ji daugiau susijusi su atmintinomis datomis ir kalendorinėmis šventėmis, maisto ir žaidimo kultūra, pasakojimais. Tad, ko gero, jei lietuviška tradicija galima vadinti dainavimą, tai suomių tradicija drąsiai galima vadinti mišką", – įžvalgomis dalijasi privačių darželių tinkle dirbanti pašnekovė.

Anot M.Puurilos, jos auklėtiniai į mišką keliauja mažiausiai kartą per savaitę, rytais. "Miške ir mokomės, ir žaidžiame – vadinu tai mokymusi mokytis ir džiaugsmo mokytis patyrimu. Juolab kad prieš dvejus metus Suomijoje priimtos ikimokyklinio ugdymo programos vienas tikslų ir yra sudaryti vaikams sąlygas patirti mokymosi džiaugsmą", – aiškina viešnia iš antrojo pagal dydį Suomijos miesto Turku.

Be to, primena ji, moksliškai jau įrodyta, kad buvimas miške teigiamai veikia žmogaus sveikatą: mažėja įtampa ir stresas, normalizuojasi širdies ritmas ir kraujospūdis, pagilėja kvėpavimas, sušvelnėja depresijos ir kitų nuotaikų sutrikimų simptomai.

Patys priima sprendimus

Dar vienas svarbus veiksnys, dėl ko Suomijos vaikai gerai jaučiasi ugdymo įstaigose, – tai įsiklausymas į jų nuomonę.

"Labai daug veiklų planuojame kartu su vaikais. Pavyzdžiui, vaikai patys susiplanuoja mankštą. Auklėtojos sako, kad dabar mankštinsimės ir klausia, kaip jūs norėtumėte tai daryti. Ir vaikai atsako: mes norime šokinėti ir laipioti. Puiku, taip ir darykime! Bet po kurio laiko auklėtoja įsiterpia ir sako: dabar jau prisišokinėjote ir prisilaipiojote, metas pasimokyti žaisti su kamuoliu. Kokių judesių norėtumėte išmokti? Taip vėl vaikai įtraukiami į sprendimų priėmimą, veikloje mato prasmę. Mes tai vadiname funkciniu mokymusi", – dėsto keliolikos metų darbo su vaikais patirtį turinti suomių pedagogė.

Tad Suomijos pedagogikos modelio sėkmės, pasak M.Puurilos, verta ieškoti ne aukštosiose technologijose ar ypatingose pedagoginėse sistemose, o labai paprastuose dalykuose: leisti vaikams daug žaisti, bendradarbiauti tarpusavyje ir dalyvauti priimant sprendimus. Ir, žinoma, kuo daugiau būti gamtoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Įdomus straipsnis, ačiū.

Teisės

Teisės portretas
Duokit suomiams paklausyti lt darželinukų " žodyno".

Gera pradžia

Gera pradžia portretas
Dienos darželiai su teigiama įvairiapusia veikla. Būtinai savo vaikus prižiūrint tėvams. Rėkauti šlykčias nesąmones ar galėtų išmokti kaip pas mus?
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių