- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kalbėdami apie stresą žmonės labai dažnai painioja terminus. Blogos žinios, konfliktai, finansinai sunkumai, traumos, prastas maistas, užterštumas – anaiptol ne stresas. Stresas yra mūsų reakcija į visus šiuos dirgiklius, reakcija į patį gyvenimą“, – pokalbį apie tai, kodėl dauguma žmonių gyvena nuolatiniame strese, pradeda lektorė, asmenybės ugdymo trenerė Rita Regalė.
Jos teigimu, žmonijos nuo streso ir kasdienių įtampų neišgelbės galybė informacijos internete, medikų patarimai ar kalnai knygų parašytų šia tema.
„Vieni tiesiog intuityviai žino, kaip valdyti stresą ir tuo naudojasi iš įpročio, kiti galbūt žino, bet nesinaudoja, tretiesiems trūksta ir žinojimo, ir valios kapstytis iš diskomforto būsenos. Mūsų savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso ne nuo žinių kiekio, o nuo kasdienio minčių avilio galvoje, elgesio įpročių, kalbų ir požiūrio į patį gyvenimą“, – pastebi lektorė R. Regalė.
Stresas – ne žmonijos rykštė, tai – nuolatinis palydovas, su kuriuo reikia išmokti sutarti, sako asmenybės ugdymo trenerė.
“Yra teigiamas stresas – eustresas ir neigiamas – distresas. Eustresas mus skatina veikti, planuoti daryti. Pavyzdžiui, tokį stresą jaučia sportininkai prieš varžybas ar lektoriai prieš seminarą. Distresas yra neigiama mūsų reakcija, tai – tas stresas, kuris išvargina, sukelia chroniškas ligas. Distresas veda link depresijos, pykčio, nevilties ar net apatijos. Taigi, jei mūsų reakcija į stimulus yra neigiama – distresuojame, jei teigiama – eustresuojame,“ – paprastai paaiškina pokalbininė.
Yra pastebėta, kad aukštesnio intelekto, didesnio sąmoningumo, platesnių pažiūrų žmonės neutraliau reaguoja į stresą sukeliančias priežastis. Jie rečiau išgyvena distresą.
Kokie žmonės pirmieji pasiduoda įtampoms ir tampa neigiamų emocijų įkaitais? Asmenybės ugdymo trenerės R. Regalės teigimu, į šią kategoriją dažniausiai patenka emocijų nesugebantys suvaldyti, jautrūs, siauros pasaulėžiūros asmenys.
Nuolatinė įtampos būsena ne tik sukelia blogą nuotaiką, nerimą, bet ir fizinius skausmus, chroniškas ligas.
„Kiekviena liga, negalavimas emocinis nestabilumas mums ir parodo, kad su mūsų požiūriu yra kažkas negerai, kad „ne taip veikia mūsų galva“, kad ne tomis vertybėmis ir principais vadovaujamės savo gyvenime. Deja, daugiau nei 80 proc. žmonių gyvenimo realybė yra persunkta baimės, naikinančios harmonijos būseną. Visa sistema kurioje gyvename, skatina vartoti ir bijoti: mirties, ligų, vienatvės, karo. Ir tik mūsų pačių sąmoningumas yra tam priešnuodis. Egzistuoja daugybė streso valdymo technikų.
Nustebtumėte sužinoję, kokios jos paprastos, greitai išmokstamos ir efektyvios", – pasakoja Rita Regalė.
Lektorė veda transformacinius asmenybės ugdymo seminarus internetu bei praktinius užsiėmimus kurių metu moko efektyvių streso valdymo technikų. Jų dėka galima greitai suvaldyti kylančią įtampą, panikos būseną ir atsikratyti nemalonių emocijų lavinos. Ritos Regalės teigimu, yra tokių pratimų, kuriuos atlikus įmanoma vos per 5-7 minutes atsigauti net ir po didžiausio šoko.
"Kitas, labai svarbus dalykas, ko mokau žmones, tai – ką daryti, kad nebebūtų ko valdyti. Dalinuosi žiniomis apie būdus, kurių pagalba įmanoma pašalinti stimulus, iššaukiančius neigiamas reakcijas, praktiškai mokomės, kaip užkirsti kelią šioms proto šiukšlėms, turinčioms vienintelį tikslą – paklaidinti neigiamų emocijų labirinte", – sako asmenybės ugdymo trenerė.
Pokalbininkės žodžiais, pagerinti savo gyvenimo kokybę galima kasdien skiriant nors kelias minutes streso valdymo pratimams.
Transformaciniai seminarai, pasak specialistės, yra mažiau populiarūs už mokymus, kurių metu lektorius tik žodžiu perduoda infomaciją.
"Natūralu, juk žmogui tokio tipo užsiėmimuose reikia daug ką daryti pačiam, mokymąsis vyksta per veiksmus. Tokiu būdu gaunama ne tik žinių, suformuojami nauji įgūdžiai ir įpročiai, bet ir paspartinami esminiai mūsų požiūrio į patį gyvenimą pokyčiai", – pastebi R. Regalė.
Pagrindinis lektorės patarimas tiems, kurie šiandien gyvena konflikte su stresu – pradėti veikti.
"Dauguma žmonių net nesusimąsto, kad viskas gali būti kitaip, nes elgiasi kaip robotai, galvoja tą patį, jaučia tą patį, daro tą patį ir – turi tą pačią savo gyvenimo realybę. Mūsų gyvenimas yra toks, apie kokį mes nuolat galvojame. Jeigu žmogus galvoja, kad gyvenimas kančia – tai jis ir gyvens kančioje, bet kai jam nusibosta arba kai jau nebegali to nuolatinio skausmo pakęsti, ateina laikas permainoms. Sėkmingi žmonės žino, kad keistis reikia nuolatos, kad mokytis reikia visą gyvenimą, nes mes visi ir atėjome į šią planetą tam, kad įveiktume visus apribojimus, kliūtis, nuolatos tobulėtume ir augtume", – linki asmenybės ugdymo trenerė Rita Regalė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...