- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo 18-ąją visame pasaulyje švenčiama tarptautinė Raudonos nosies diena.
Jau devintus metus mūsų šalyje veiklą vykdanti nevyriausybinė organizacija „Raudonos nosys gydytojai klounai“ kone kasdien neša džiaugsmą ten, kur jo labiausiai trūksta. Profesionalūs aktoriai-klounai, pasidabinę mažiausia kauke pasaulyje – raudona nosimi, reguliariai lanko sergančius mažuosius ligoninėse ir humoru teikia emocinę bei psichosocialinę pagalbą. Gydytojos klounės Rožės personažą įkūnijanti aktorė Justė Liaugaudė sako, kad kartais net būna ir taip, kad vaikai nenori važiuoti namo, nes laukia kito jų vizito. Šiandien aktorė dalijasi 10 svarbiausių dalykų, kuriuos išmoko dirbdama šį stebuklingą darbą.
Menas kuria stebuklus. „Prieš pradėdama dirbti „Raudonose nosyse“, negalvojau, kad menas gali veikti ligoninėje. Dabar suvokiu, kokį stebuklingą poveikį jis turi. Gydytojų klounų buvimas ligoninėje veikia ne tik vaikus, tėvus, bet ir personalą. Gydytojai, sesutės, auklytės įsitraukia į klounų kuriamą žaidimą – jie šoka, dainuoja, juokauja. Tuomet visa aplinka sutviska kitomis spalvomis. Pasakiška nuotaika užburia visus, padedama gerinti gydytojų santykius su ligoniukais ir jų šeimomis“, – pasakoja aktorė.
Geras pasirodymas turi teikti teigiamas emocijas. Klounada – meninė priemonė, kurią naudojant prieinama prie mažųjų pacientų. Kuo geresnį pasirodymą sukuria klounas, kuo stipresnė meninė išraiška – tuo didesnis vaiko džiaugsmas. Profesionalumas padeda greičiau užburti vaiką ir leidžia bent trumpam atitrūkti nuo kasdienybės. Vienas lektorių yra pasakęs: „Kai klounaujate stebėtojus turi apimti jausmas tarsi į ligoninės koridorių ką tik įžengė Čarlis Čaplinas“.
Išmoko pajusti, ko reikia kitam. „Pamiršti save kaip atlikėją ir padaryti kitą žvaigžde – vienas esminių klounados principų naudojamų mūsų darbe. Scena nuo asmeninės vaiko erdvės labai skiriasi, ypač ligoninėje. Kaskart gydytojas klounas stengiasi padaryti taip, kad gėlės ir plojimai tektų mažajam pacientui. Nesvarbu, ar jis aktyvus dalyvis, ar tik stebėtojas, klouno misija – leisti jam pasijusti ypatingu“, – sako aktorė.
Gerai klounauti. Meninė kokybė klouno darbe – būtinybė. Moteris labai džiaugiasi, kad kasmet dalyvauja garsiausių pasaulio klounados lektorių seminaruose, semiasi patirties iš gydytojų klounų kitose šalyse. Tai pagrindas neužmigti ant laurų ir nuolat tobulėti tam, kad mūsų darbas ligoninėje būtų paveikus – padėtų vaikams greičiau sveikti.
Džiaugtis problemomis. „Turbūt, skamba keistai, žmonės juk stengiasi vengti problemų. Tačiau klounadoje problemos – palaima. Kuo giliau klounas įklimpsta į problemą, prisidaro jų daugiau, tuo daugiau džiaugsmo suteikia auditorijai. Kai pasirodymo metu leidžiame žiūrovui mums padėti, žiūrovas tampa reikšmingu –didžiuoju klouno draugu, heroju. Tokiu būdu mažieji pacientai įgauna galių – padėdami klounui jie pasijaučia svarbūs, o tai kelia jų pasitikėjimą savimi. Juk ligoninėje vaikų galia sumažėja, niekas neklausia, tiesiog atlieka procedūras, nes reikia. O štai klounų apsilankymas sugrąžiną jų galią bent kažką tą dieną nuspręsti patiems“, – sako aktorė.
Nuolat žaisti. Žaidimas, tam tikra prasme – suteikia gyvybės, juk gimę mes daug dalykų pažįstame per žaidimą. Suaugusieji pamiršta kokia įdomi ir naudinga ši veikla arba galvoja, kad tai nerimta. Moteris teigia, kad klounadoje žaidimas – labai rimtas dalykas, toks pats rimtas kaip bet koks kitas darbas. Žaisdami mes ieškome šviesiosios gyvenimo pusės, pasikrauname pozityvo ir optimizmo.
Būti čia ir dabar. Gydytojo klouno kasdienybė – nuolatinė improvizacija. „O improvizuoti negali, jeigu tavo mintys skraidžioja kitur pvz., kad namuose krūva neišplautų indų. Tik būdamas šioje akimirkoje gali pajausti, ko šiuo metu reikia sergančiam vaikui – ar visa gerkle dainuoti, ar pūsti muilo burbulus, o gal tiesiog tyliai pasėdėti šalia ir palaikyti už rankos. Įsižeminimas padeda laviruoti bet kokioje situacijoje ir sukurti magišką pasirodymą“, – sako moteris.
Empatija – priimti kitą, toks koks jis yra šią akimirką. Gebėjimas negalvoti apie save, o įsijausti į kito situaciją atveria naujus horizontus. Tik taip galima jautriai ir subtiliai prieiti prie bet kokio ligoniuko, būtent taip, kaip jam reikia dabar.
Dalintis jausmais. Anot moters, žiūrovai yra kaip veidrodis, paduodi jiems kokią nors emociją, o jie ją atspindi. „Auditorijos grįžtamasis ryšys padeda aktoriui kurti pasirodymą, nurodo kuria linkme judėti, kad visiems būtų gera. Aš niekada nežinau, kaip suveiks Rožės amplua, kaskart tai netikėta, nes viskas priklauso nuo žmonių reakcijos“, – sako Justė Liaugaudė.
Nebijoti savo netobulumo. Žmonės dažnai siekia tobulumo, o štai klounui netobulumas didžiausias privalumas. „Būtent išryškindama personažo netobulumus galiu žaisti Rožę – damą jau garbingame amžiuje, kuri vis ieško pasakiškos meilės ir tai ją atveda į visokias komiškas situacijas. Stebėdami Rožę žmonės gali tapatintis su tais netobulumais. Žiūrovams nebūtina to garsiai įvardinti, jie gali pasijuokti iš Rožės tuo pačiu pasijuokdami iš savęs – ir taip netobulumai tampa lengviau priimami“, – teigia aktorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pareigūnės griauna stereotipus apie moters vaidmenį bausmių vykdymo sistemoje1
Net ir šiuolaikinėje visuomenėje susiduriame su nemažai stereotipų, kad uniformuota moteris, dirbanti pataisos įstaigoje su asmenimis, įvykdžiusiais įvairiausius nusikaltimus, yra neįprasta. Ar tikrai moteris gali būti tokia stipri psichologi&...
-
E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą1
Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr. Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į gro...
-
Vaiko teisių gynėja: nėra blogų vaikų2
"Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs", – dėl dažnokai pasitaikančių atvejų išgyvena daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė. ...
-
Prasideda sąmoningumo didinimo mėnuo be patyčių2
Vykstant nuotoliniam ugdymui, dvigubai sumažėjo vaikų kreipimųsi į „Vaikų liniją“ dėl patyčių – daugiau nei 20 metų tai buvo vienas dažniausių vaikų ir paauglių įvardijamų sunkumų. Kovą skelbdama sąmoningumo didinimo mėne...
-
Sporto psichologė: ribos dažnai egzistuoja tik mūsų galvose
Didžiausiu daugelio priešu tampa nepasitikėjimas savimi ir nerimas. Nors ir norime patobulėti profesinėje srityje ar kažko naujo išmokti, stabdo nesėkmės baimė. Emocinė įtampa kiša koją net ir profesionaliems sportininkams. Tod...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą persiduodanti infekcija?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam "paveldimam" e...
-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Baisu, kad tėvai manęs nesupras ir tik aprėks...“, „Jei pasakysiu, tėvai man išvis uždraus kompu ir telefonu naudotis“, „Žinau, kad tai mano kaltė...“, – kartoja su seksualiniais nusikaltimais internete ...
-
Psichoterapeutė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų5
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą perduodama „infekcija“?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam „paveldimam“...
-
Pandemija: etiketas pakito, bet tebegalioja
Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo ir laisvalaikio įpročius. Pakito ir bendravimas, etiketo taisyklės. Tvirtas rankos paspaudimas jau pamirštas, susitikimai persikėlė į interneto platformas. ...