- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasikeitusi kasdienė rutina ir išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas – tik keletas priežasčių, galinčių lemti suprastėjusią psichinę savijautą. Psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė vardija depresijos priežastis.
„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad baigiantis pavasariui gyventojai ir toliau kur kas atidžiau nei ankstesniais metais rūpinasi savo nervų sistemos stiprinimu.
Pasak psichiatrės ir psichoterapeutės R. Mazaliauskienės, nerimas, depresija – tai psichikos sutrikimai, kurie glaudžiai susiję ne tik su psichologiniais ir socialiniais, tačiau ir su biologiniais faktoriais. „Kai kuriems psichikos sutrikimams, ypač nuotaikos sutrikimų grupei, yra būdingas tam tikras sezoniškumas. Šiltuoju metų laiku kai kuriems žmonėms gali paūmėti nuotaikos sutrikimo simptomai. Dažniausiai – depresija, tačiau gali būti ir atvirkštinė būsena – labai pakili nuotaika, kuri vadinama manija, o jei silpniau išreikšta, – hipomanija“, – paaiškina psichoterapeutė.
Kartais sezoniniai svyravimai pasireiškia labai subtiliai – tai nebūtinai akivaizdus nuotaikos sutrikimas, tačiau gali būti sutrikęs miegas ar atsirasti kokie nors fiziniai simptomai. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie sako, kad jiems paūmėja skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.
Be to, psichiatrė pastebi, kad nuotaikos nebuvimas išryškėja viskam atgimus, pražydus ir nušvitus, todėl tokią būseną tampa sunkiau išgyventi nei niūriuoju metų laiku.
Farmacininkai pastebi, kad šiais metais klientai vaistinėse dažniau nei tokiu metu pernai ieško psichinei sveikatai gerinti skirtų preparatų. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad ypač pavasario pradžioje buvo fiksuojamas išaugęs susidomėjimas maisto papildais nervų sistemai. Klientai dažnai ieškodavo priemonių, kurios padėtų įveikti nerimą, nemigą, kai kuriems būdavo sunku susikaupti, atsipalaiduoti.
Visuomenės psichikos sveikatos pokyčius pastebi ir psichiatrė. Anot jos, ryškiausias pokyčių požymis – ilgalaikis stresas. „Jei pirmaisiais pandemijos mėnesiais visi mobilizavosi, galvodami apie laikinumą toliau planavo savo gyvenimą, tai pastaruoju metu paaiškėjo, kad įprastinis planavimas neveikia, gyvenimas pasidarė pernelyg neprognozuojamas, nenuspėjamas. Ūmus stresas praėjo, atėjo lėtinio streso – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – laikotarpis“, – pastebi ji.
Labiausiai paveikti – jauni žmonės
Pastebima, kad stipriai auga nerimo sutrikimų skaičius, padaugėjo piktnaudžiavimų alkoholiu. Pasak psichiatrės, ilgalaikis užsidarymas sumažino svarbių socialinių kontaktų skaičių, o socialiniai faktoriai lygiai taip pat, kaip ir biologiniai ir psichologiniai, yra atsakingi už mūsų psichikos sveikatą. Su ypač dideliais iššūkiais susiduria jauni žmonės, kurių emocinę būklę blogina neapibrėžta situacija susijusi su studijomis, prarastu darbu ar sumažėjusiomis pajamomis.
Dažnas psichinės sveikatos sutrikimas gali būti ir depresija, kuri, anot specialistės, yra lemiama biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių, todėl nereikėtų pamiršti nei vieno iš jų.
„Net labai „stiprus“ žmogus, neturintis giminėje jokio paveldimumo psichikos ligomis, tačiau praradęs darbą, netekęs artimų žmonių, gali į tai sureaguoti depresija. Iš kitos pusės, žmogus, kurio gyvenime „viskas labai gerai“, kai kuriais atvejais gali susirgti depresija, jei yra tam tikra genetinė predispozicija sirgti tokiu sutrikimu“, – įspėja gydytoja.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaidimas su ugnimi: lietuviai ignoruoja emocinę sveikatą ir piktnaudžiauja psichotropikais
„Pasaulio, kokį matėme iki 2020-ųjų nebus“, – teigia doc. dr. Eugenijus Laurinaitis. Pandemija buvo nemenkas išbandymas tautiečių psichikai, deja, karo Ukrainoje situacija neleidžia atsikvėpti ir jai nuslopus. Blogiausia, kad L...
-
Patyrėte patyčias internete? Specialistai siūlo ginklus kovoje su laido riteriais2
Specialistai pastebi, kad gyvenimas internete tampa vis agresyvesnis – net 65 proc. žmonių yra susidūrę su psichologiniu smurtu internete, tai rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ataskaitoje pabr...
-
Laimės formulė: penas apmąstymams ir įkvėpimas sprendimams2
Kaip efektyviai suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Kaip į 24 valandas sutalpinti karjerą, šeimą, buitį, laisvalaikį ir dar atrasti laiko sau? Projekto „Daugiau balanso“ organizatoriai svarbiausius gyvenimo komponentus sudėjo į f...
-
Psichiatras: iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai n...
-
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pradeda kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda mėnesį truksiančią informacinę kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“: viliamasi, kad ji padės sumažinti tėvų smurtą prieš paauglius. ...
-
Psichologė: geras darbuotojas Lietuvoje – kuris dirba 24 valandas per parą visus metus4
Vasara – atostogų metas. Kaip pastebi psichologai, žmonės anksčiau atostogaudavo bent jau dvi ar tris savaites, dabar – nauja tendencija. Žmonės atostogauja daug dažniau, bet trumpesniais periodais. Išskaido savo atostogas per visus m...
-
Tremties pėdsakas: kodėl vieni palūžo, o kiti – ne?14
Kodėl tremtis žmonėms, patyrusiems panašių išgyvenimų, paliko skirtingų psichologinių pėdsakų? Kodėl vieni visa tai ištvėrė ir grįžo nepalūžę, o kiti parvažiavo sugniuždyti? ...
-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški1
Kūrybiškumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių įgūdžių, galinčių apsaugoti darbuotojus nuo grėsmės, kad dėl automatizacijos ir technologijų plėtros jie gali būti išstumti iš darbo rinkos. Lietuvoje veikianti d...
-
Daugiau balanso: ketverius metus taikomas įrankis leido B. Tiškevič patirti proveržį4
Aktorė Beata Tiškevič sako proveržį gyvenime patyrusi tada, kai išmoko gyventi subalansuotą gyvenimą. Sąmoningas dėmesys įvairioms gyvenimo sritims leido jai ir parašyti knygą, ir sukurti verslą, ir imtis naujų studijų, ir tie...
-
Psichologė: vaikams žaidimai būtini kaip maistas ir miegas
Žaidimo metu aktyviau veikia smegenys, lavinami svarbūs gebėjimai – atmintis, kūrybiškumas ir empatija. Todėl svarbu rasti laiko ir žaisti su vaikais, taip pat leisti jiems žaisti savarankiškai ir netrukdomai. Ankstyvojo ugdymo psich...