- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Psichologė pastebi, kad žmonės pripranta prie socialinių tinklų dėl to, kad bijo ar vengia realybės.
„Realus gyvenimas iš tikrųjų nėra toks paprastas – yra visokių bėdų – žmonės ir įžeidžia. Žmogus socialiniame tinkle nuo to yra apasaugotas. O ypatingai dabar, kai suvaržyti santykiai. Mes negalime išeiti, mes negalime realiai pabendrauti“, – LNK kalbėjo psichologė Laima Bulotaitė.
Anot skaitmeninės etikos centro vadovės Rasos Jauniškienės, interneto vartojimas tampa problema, kai dėl naršymo nukenčia kitos gyvenimo sritys.
„Ar tai būtų profesinė veikla, ar akademinė, ar mūsų kasdieninės ruošos darbai, jie yra apleidžiami. Ir jeigu tai tęsiasi ilgesnį laiką, ir jeigu žmogui dėl to jau kyla sunkumų, jis gali ir santykių kažkokių gal netekti ar darbo netekti, ar mokslų nepabaigti, tai tada tikrai yra problema“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji sako, kad probleminis naršymas priklauso ne tik nuo to, kiek laiko praleidžiame internete, o kaip jį ten leidžiame. Anot R. Jauniškienės, darbas, kūryba, bendravimas su artimaisiais arba mokymasis internete neturi jokių pasekmių ir nekelia priklausomybės nuo interneto.
„Bet tuo tarpu visa veikla, kuri yra laisvalaikis ir pramogos – žaidimai, lošimai... Probleminio interneto naudojimo terminas apima platų spektrą veiklų – ir naršymas socialiniuose tinkluose, ir pornografijos žiūrėjimas, ir tas vadinamasis ligų ieškojimas...“ – vardijo skaitmeninės etikos centro vadovė.
Psichologė patarė, kaip išsiaiškinti, ar jūs naršote per daug.
„Jeigu aplinkiniai sako arba jums atrodo, kad labai daug laiko leidžiate prie interneto, prie socialinių tinklų, tiesiog išjunkite internetą, telefoną ir pažiūrėkite, kaip jausitės. Jeigu jums po poros valandų, o gal ir greičiau kils baisus nerimas, kad neturite, kuo užsiimti, ką veikti, tai jau rodo, kad iš tikrųjų pripratote prie interneto“, – patarė psichologė.
Anot L. Bulotaitės, jei manote, kad naršote per daug, pirmiausiai reikia sąmoningai mažinti interneto naudojimą ir atskirti jį nuo realaus gyvenimo. O jei per daug naršo vaikai, tai kontroliuoti turėtų suaugę ribodami internetą ir kompensuodami tai bendravimu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...