- LRT RADIJO laida „Čia ir dabar“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei žmogus mano, kad pinigai yra gėrio šaltinis, tai padeda jam atpalaiduoti savo kūrybines galias, viską daryti laisvai ir uždirbti, LRT RADIJUI sako psichologė Aistė Diržytė. Anot jos, pozityvų požiūri gali paskatinti mąstymas, kad turimi pinigai leidžia padėti kitiems.
Pinigai nėra laimės šaltinis
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, žmonės sugalvojo pinigus, kad galėtų mainytis, taigi pinigai buvo sukurti kaip priemonė. „Nemanau, kad pinigai priverčia pasaulį suktis. Atvirkščiai – pinigai atsiranda dėl to, kad pasaulis sukasi. Pinigai atsirado todėl, kad jų reikia. Žmonėms reikia materialinių gėrybių, jiems reikia mainytis. [...] Manyti, kad viskas vyksta tik dėl pinigų ar kad pinigai yra visa ko šaltinis, manau, yra sumaišymas priežasčių su pasekme“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.
Jo aiškinimu, kadangi šių dienų visuomenėje yra galimybė keistis daugybe prekių, mainyti vieno daikto į kitą nebepavyksta. Dėl šios priežasties, teigia Ž. Šilėnas, buvo sugalvotas tarpininkas – pinigai.
Jam antrina Vilniaus universiteto verslo mokyklos dėstytoja psichologė A. Diržytė. Pasak jos, moksliniai tyrimai, atlikti ne vienoje šalyje, parodė, kad daugelyje šalių pinigai nėra laikomi laimės šaltiniu: „Skirtingų šalių ekonomikos gali skirtis labai stipriai, netgi 200 proc., tačiau žmonių laimės indeksas variuoja 20 proc. ribose. Tai reiškia, kad pinigai nėra taip stipriai susiję su mūsų laime, kaip daugeliui žmonių atrodo.“
Ž. Šilėno nuomone, priežastis, kodėl žmonėms pinigai siejasi su laime, yra gana paprasta – daugumai žmonių neretai trūksta paprastų dalykų, kuriuos galima įsigyti už pinigus. „Sėdint šildomoje patalpoje, esant pavalgius, atsigėrus, galima pradėti filosofuoti. Gana ciniškai garantuoju – jei dabar tektų būti lauke be modernių rūbų ir mums patiems reikėtų susirasti maisto, diskusijų apie tai, kas yra laimė, kas yra laimės ekonomika ar laimės filosofija, turėtume daug mažiau“, – aiškina Ž. Šilėnas.
Jis sutinka – būtų neprotinga sakyti, kad pinigai yra laimės garantas, tačiau negalima neigti, kad tam tikros materialinės gėrybės žmogui būtinos. „Žiūrint plačiau, tam tikras materialinių gėrybių kiekis – maistas, būstas ir visa kita – žmogui tiesiog yra būtinas, kad jis išgyventų ir galėtų pradėti mąstyti, kas yra laimė“, – atkreipia dėmesį Ž. Šilėnas.
Vis dėlto jis kritikuoja ir mokslininkų atliktus tyrimus. Pasak Ž. Šilėno, tyrimai, kurių rezultatai nurodo, kad laimė nepriklauso nuo pinigų, dažniausiai yra atlikti apklausų būdu: „Į tokius tyrimus žiūriu šiek tiek skeptiškai, nes dažnai tai yra apklausos būdu atliktas tyrimas – ar jaučiatės laimingas? Gal esi milijonierius, bet rūpiniesi stambiu sandoriu, todėl sakysi, kad jautiesi nelaimingas, bet tavo būsena nepalyginamai geresnė už žmogaus, kuris kapstosi purve, kad susirastų maisto.“
Pirmoji patirtis
A. Diržytės teigimu, kaip žmonės vertina pinigus, neretai priklauso nuo to, kokia buvo pirmoji patirtis, susijusi su pinigais. Psichologės aiškinimu, jeigu pirmoji patirtis įgyjant ar leidžiant pinigus buvo pozityvi, tikėtina, kad žmogus visą gyvenimą pinigus vertins teigiamai, bus motyvuotas uždirbti.
„Toks žmogus taip pat gerai jaučiasi juos leisdamas. Kai kuriems žmonėms pirmoji patirtis būna negatyvi. Jiems pinigai – nerimo, pykčio, nepasitenkinimo, nusivylimo šaltinis. Pavyzdžiui, tėveliai davė vaikui pinigų, o jis juos pametė arba kažkas jį apgavo. Vėliau to vaiko santykis su pinigais gali būti labai specifinis. Pasąmonėje lieka įspūdis, kad turėti pinigų nesaugu, nes juos galima greitai prarasti arba atsiranda visokių kitokių ydingų įsitikinimų, kurie ir nulemia žmogaus elgesį su pinigais“, – sako A. Diržytė.
Ji priduria – bene teigiamiausia patirtis, su kuria gali susidurti žmogus, – paties uždirbti pinigai: „Daugelis tyrimų rodo – jei pinigai uždirbti savarankiškai, [...] tai skatina žmogų ateityje pasitikėti savo jėgomis, tikėti, kad „aš galiu uždirbti pinigų, esu pakankamai protingas [...]“. Tada pinigai yra pasitenkinimo šaltinis ir būdas patenkinti savo reikmes.“
Psichologė akcentuoja – daugelis žmonių vis dėlto tiki, kad pinigai yra gėris ir toks tikėjimas yra racionalus. Pasak specialistės, viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – daugiau pinigų turintys žmonės gali padėti kitiems.
„Įsivaizduokime, kad jūs turite 10 eurų. Jūs norite atlikti kažkokį gerą darbą, kažkam padėti, žmogui ar šeimai, kuri neturi maisto. Turėdami 10 eurų, kiek galite leisti sau paaukoti kitam žmogui, kuriam reikia pagalbos? Jeigu turite 10 mln. eurų, kiek ir kokiam skaičiui žmonių galėsite padėti?“ – pateikia pavyzdį A. Diržytė.
Jos teigimu, pinigai suteikia galimybę pasirūpinti žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, negali patys dirbti, ir tokiu būdu pinigai tampa gėrio šaltiniu. „Tyrimai rodo, jeigu žmogus mano, kad pinigai yra gėrio šaltinis, tai yra pagrindas jam pačiam atpalaiduoti savo kūrybines galias, dirbti, viską daryti laisvai ir uždirbti tuos pinigus. Jei žmogus galvoja, kad vis dėlto pinigai nėra gėris, tai jis pats nelabai dėl tų pinigų uždirbimo ir stengsis“, – sako A. Diržytė.
Ji apibendrina – labai svarbu turėti pozityvų požiūrį į pinigus ir galvoti, kad pinigai reikalingi pirmiausia tam, kad galėtume vieni kitiems padėti.
Visos pokalbio klausykite įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti14
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...