- Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl blogų naujienų gausos daugėja streso hormonų, žmonės jaučiasi nesaugūs, orientuojasi ne į problemų sprendimus, o kaltų paieškas. Taip LRT RADIJUI sako psichologė, lektorė Irma Čekauskienė. Anot jos, jei žiniasklaidoje padaugėtų pozityvių žinių, žmonės žinotų, kad neapsinuodys neigiama informacija, pagerėtų net jų sveikata.
– Kokią idėją Lietuvai siūlote?
– Mano idėja – žiniasklaidoje padidinti pozityvių žinių kiekį. Tai galėtų būti laida, skirta tik pozityvioms žinioms, portalas arba laikraštis, ar bent vienas puslapis laikraštyje. Tokias žinias pavadinčiau saugiomis žiniomis, nes, norėdamas pasižiūrėti laidą ar paskaityti, žmogus galėtų jaustis saugiai ir žinoti, kad neapsinuodys neigiama informacija.
Norėčiau, kad žiniose būtų rodoma daugiau įkvepiančių istorijų. Tai skatintų pozityvumą ir parodytų, kad Lietuvoje gyventi gera, verta čia likti, kurti verslą ir pan.
– Ko pasiektume, jei jūsų idėja būtų įgyvendinta?
– Esu psichologė, tad man tenka konsultuoti ir vesti įvairius mokymus. Pastebėjau, kad žmonėms labai trūksta pozityvumo. Vienas populiariausių mano seminarų – pozityvaus mąstymo lavinimas. Domėjausi įvairiais tyrimais ir jie parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Tyrimai parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Dėl blogų naujienų daugėja streso hormonų. Žmonės, išgirdę blogų naujienų, jaučiasi nesaugūs ir bijo leisti pinigus, todėl sumažėja vartojimas. Manau, kad jei būtų daugiau pozityvių žinių, sumažėtų nesaugumo, labiau orientuotumėmės ne į problemas ar kaltų paieškas, o į sprendimus. Atsirastų įkvėpimo, iniciatyvų, netgi pagerėtų sveikata.
– Ar žmogus turi poreikį gauti pozityvias ar negatyvias žinias?
– Manau, kad žmonėms svarbesnės teigiamos naujienos. Kuo didesne empatija žmogus pasižymi, tuo sunkiau jam toleruoti neigiamas žinias. Kodėl žmonės vis tiek žiūri neigiamas žinias? Visgi baimė yra stipresnė emocija ir labiau motyvuoja nei laimės jausmas.
Todėl, susidūrę su neigiama informacija, atkreipiame į ją dėmesį, nes veikia savisauga. Tačiau vis tiek žmonės linkę į pozityvias žinias. Dabar populiarėja psichologinis metodas – informacinis apsivalymas. Jo metu žmonės kokiai savaitei atsijungia nuo žinių arba renkasi tik pozityvias.
– Ar šis metodas susijęs su negatyvumo kiekiu?
– Veikia ir tai. Vyrauja itin dideli informacijos srautai, neigiamos žinios laimi santykiu 1:17. Tai beprotiškai didelis krūvis smegenims ir nervų sistemai.
– Ar manote, kad realu įgyvendinti jūsų idėją?
– Be abejo. Trukdyti gali nebent įsitikinimai. Tačiau jei žiniasklaidos atstovai galvos, kad lengviau parduoti neigiamas žinias, toli nenueisime. Tyrimai taip pat rodo, kad žiniasklaida daro įtaką poreikiui. Todėl jei bus dalijamasi teigiamomis žiniomis, žmonės prie to pripras ir patys norės dar daugiau pozityvių žinių. Taigi manau, kad viskas įmanoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys13
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...
-
Per šventes slegia vienišumas? Atlikite šiuos paprastus žingsnius
Ne kiekvienas iš mūsų didžiausias metų šventes sutiks būryje draugų ar artimųjų. Tačiau ar iš tikrųjų tai yra blogai ir ar verta vaikytis socialinėje erdvėje piešiamo tobulų švenčių įvaizdžio? Kas svarbiau &...
-
Ankstyvas pasiruošimas šventėms – didesnė laimė?1
Tyrimai rodo, kad ankstyvas ruošimasis šventėms ir namų dekoravimas gali turėti įtakos mūsų laimės jausmui. Ant eglutės kabindami žaisliukus ir kepdami imbiero sausainius, panyrame į nostalgiškus vaikystės prisiminimus, pagerina...
-
Dovanojimo psichologija: kaip nesugadinti malonumo
Dovanojant ir gaunant dovanas smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, lemiančios gerą savijautą. Žinojimas, kad atsitiks kažkas pozityvaus, smegenyse aktyvuoja tas sritis, kurios susijusios su malonumu ir motyvacija. Tačiau gajūs ir su dovanom...
-
Neišgedėta netektis gali turėti liūdnų padarinių: kaip įveikti sielvartą?1
„Kai kada net ir gydytojai gedėjimą klaidingai painioja su depresija. Tai sunkūs, bet natūralūs jausmai ir juos išgyventi būtina“, – teigia psichologė dr. Vaiva Klimaitė. Anot jos, susitaikymo su netektimi procese būtina tiek ...