- Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl blogų naujienų gausos daugėja streso hormonų, žmonės jaučiasi nesaugūs, orientuojasi ne į problemų sprendimus, o kaltų paieškas. Taip LRT RADIJUI sako psichologė, lektorė Irma Čekauskienė. Anot jos, jei žiniasklaidoje padaugėtų pozityvių žinių, žmonės žinotų, kad neapsinuodys neigiama informacija, pagerėtų net jų sveikata.
– Kokią idėją Lietuvai siūlote?
– Mano idėja – žiniasklaidoje padidinti pozityvių žinių kiekį. Tai galėtų būti laida, skirta tik pozityvioms žinioms, portalas arba laikraštis, ar bent vienas puslapis laikraštyje. Tokias žinias pavadinčiau saugiomis žiniomis, nes, norėdamas pasižiūrėti laidą ar paskaityti, žmogus galėtų jaustis saugiai ir žinoti, kad neapsinuodys neigiama informacija.
Norėčiau, kad žiniose būtų rodoma daugiau įkvepiančių istorijų. Tai skatintų pozityvumą ir parodytų, kad Lietuvoje gyventi gera, verta čia likti, kurti verslą ir pan.
– Ko pasiektume, jei jūsų idėja būtų įgyvendinta?
– Esu psichologė, tad man tenka konsultuoti ir vesti įvairius mokymus. Pastebėjau, kad žmonėms labai trūksta pozityvumo. Vienas populiariausių mano seminarų – pozityvaus mąstymo lavinimas. Domėjausi įvairiais tyrimais ir jie parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Tyrimai parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Dėl blogų naujienų daugėja streso hormonų. Žmonės, išgirdę blogų naujienų, jaučiasi nesaugūs ir bijo leisti pinigus, todėl sumažėja vartojimas. Manau, kad jei būtų daugiau pozityvių žinių, sumažėtų nesaugumo, labiau orientuotumėmės ne į problemas ar kaltų paieškas, o į sprendimus. Atsirastų įkvėpimo, iniciatyvų, netgi pagerėtų sveikata.
– Ar žmogus turi poreikį gauti pozityvias ar negatyvias žinias?
– Manau, kad žmonėms svarbesnės teigiamos naujienos. Kuo didesne empatija žmogus pasižymi, tuo sunkiau jam toleruoti neigiamas žinias. Kodėl žmonės vis tiek žiūri neigiamas žinias? Visgi baimė yra stipresnė emocija ir labiau motyvuoja nei laimės jausmas.
Todėl, susidūrę su neigiama informacija, atkreipiame į ją dėmesį, nes veikia savisauga. Tačiau vis tiek žmonės linkę į pozityvias žinias. Dabar populiarėja psichologinis metodas – informacinis apsivalymas. Jo metu žmonės kokiai savaitei atsijungia nuo žinių arba renkasi tik pozityvias.
– Ar šis metodas susijęs su negatyvumo kiekiu?
– Veikia ir tai. Vyrauja itin dideli informacijos srautai, neigiamos žinios laimi santykiu 1:17. Tai beprotiškai didelis krūvis smegenims ir nervų sistemai.
– Ar manote, kad realu įgyvendinti jūsų idėją?
– Be abejo. Trukdyti gali nebent įsitikinimai. Tačiau jei žiniasklaidos atstovai galvos, kad lengviau parduoti neigiamas žinias, toli nenueisime. Tyrimai taip pat rodo, kad žiniasklaida daro įtaką poreikiui. Todėl jei bus dalijamasi teigiamomis žiniomis, žmonės prie to pripras ir patys norės dar daugiau pozityvių žinių. Taigi manau, kad viskas įmanoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...