- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Santykiai poroje lyg šokis. Šiek tiek į priekį, šiek tiek atgal, priartėjame ir tuomet atsitraukiame. Tai yra menas, reikia mokėti pajausti, kada reikia pabūti kartu, o kada – atskirai, vienas kitu nepersisotinti, kad alkis ir meilė vienas kitam išliktų“, – sako psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Ekspertas santykius palygino su maistu: „Jeigu valgysi patį skaniausią patiekalą tris kartus per dieną visą mėnesį, vargu ar jis išliks toks mėgstamas. Kas yra gerai, turi būti saikinga ir subalansuota, kaip ir santykiai bei buvimas kartu. Kartais reikia ir skirti laiko saviugdai ar asmeniniams pomėgiams, susitikimams su draugais ar paprastiems pasivaikščiojimams“, – sako psichologas.
Kiek laiko pora turi praleisti kartu, o kiek atskirai, individualus atvejis. Pasak M. Daugelavičiaus, kiekvienos poros santykiai unikalūs ir sunku surasti apibendrinimų – vieniems pakanka ir valandos per dieną išlaikyti bei puoselėti emociškai stiprius santykius, o kitiems ir trijų valandų nepakanka, kad meilės ryšys būtų stiprus.
Ar meilei trukdo ekranai?
M. Daugelavičius dabartinius laikus palygino su prieš 30 metų egzistavusia sovietine santvarka. „Tuomet buvo vienas televizorius, vakarienės panašios, nebuvo jokio pasirinkimo. Sakoma, kad ir skyrybų tuomet buvo mažiau, nes beveik nebuvo variantų, kur eiti išsiskyrus, o dar sulauksi visuomenės pasmerkimo. Sutuoktiniai turėjo daug pragmatiškų priežasčių, kodėl nereikia skirtis. O dabar kiekvienas gali rinktis taip, kaip nori. Būti vienam ar sukurti šeimą, o gyvenant kartu rinktis kokį nori televizijos turinį ir būti nepriklausomam“, – pastebi psichologas.
Pasak M. Daugelavičiaus, esmė yra santykiai, kuriuos reikia nuolat auginti bendravimu, dalijimusi emocijomis, išgyvenimais, o tuomet ir technologijų panaudojimas lieka antrame plane.
Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams.
„Svarbu, kad mes emociškai vienas kitą įsileistume į vidų, augtume bendromis patirtimis. Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams – naujienoms ar TV turiniui telefono ekrane. Pabūti savo pasaulyje, kad ir naršant telefone, yra gerai, tačiau svarbu sugrįžti ir dalintis savo atradimais, patirtimis su antrąja puse“, – pataria psichologas.
Kas padeda santykiams?
M. Daugelavičius pripažįsta, kad į jį dažnai kreipiasi poros, kurios pastebi praleidžiančios per mažai laiko kartu ir jų emocinis ryšys yra sutrūkinėjęs.
„Jeigu žmonės yra kartu, tai dar nereiškia, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys. Panašiai kaip ir su bendradarbiais – jeigu daugelį metų sėdite tame pačiame kabinete, nereiškia, kad jūsų su kolegomis ryšys stiprus. Jeigu bendraujame tik paviršutiniškai, mūsų nesieja bendri pomėgiai ar patirtys, fizinis buvimas kartu neretai nesukuria jokio ryšio“, – sako žinomas psichologas.
Jis nemato problemos, jeigu poros apsigyvena kartu, bet miega atskiruose miegamuosiuose ar atskirose lovose – tai jų pasirinkimas ir tai tikrai nereiškia, kad jų santykiai pasmerkti skyryboms. Kai kuriose tautose, pavyzdžiui, žydų, miegoti atskirose lovose yra normali praktika.
„Būna, kad žmonės blogai išsimiega vienas šalia kito. Vienas knarkia, juda, o kitas jautriai miega ir jam tai trukdo, nes partneris blaškosi per miegus. Tokiu atveju gali miegoti atskirai, kodėl reikia kankintis. O jeigu nenori lytinių santykių ar nebenori būti vienas šalia kito – tuomet jau reikia ieškoti priežasties. Aišku, būna racionalių motyvų, bet tai gali būti ir santykių atšalimo požymis“, – įvairius atvejus apžvelgia psichologas.
M. Daugelavičiaus nuomone, porai rekomenduojami bendri pomėgiai, nes tai suartina žmones ir padeda santykiams. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kiekvienas žmogus turėtų ir asmeninę teritoriją, pasiilgtų savo antrosios pusės, turėtų, kuo pasidalinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba2
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
-
G. Petrilionienė – apie motyvuojamąsias taupykles ir finansinį raštingumą2
Giedrė Petrilionienė, praktinių dirbtuvių apie finansinį raštingumą tėvams ir vaikams trenerė, sako, kad ir ji pati kadaise nemokėjo protingai elgtis su pinigais. Dabar ši tema aktuali ne tik jai, bet ir visai Petrilionių šeimai....
-
Kaip suvaldyti norą rėkti ant vaikų?2
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante. ...
-
SOS: nuo ekranų sunkiau atsiplėšti nuolat užsiėmusių tėvų vaikams2
„Jei nepasikalbėsime su vaikais apie pornografiją, pornografijos industrijos atstovai apie tai pasikalbės su mūsų vaikais pirmi“, – įspėja viena iš Skaitmeninės etikos centro įkūrėjų, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisi...