- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug kas nuo pošventinio ar tarpšventinio liūdesio vaduojasi laukdami šviesesnių dienų, pavasario, Velykų ar atostogų. Kaip neįklimpti į tą liūdesį, kuris gali peraugti į depresiją, LNK žurnalistė teiravosi psichologės Genovaitės Petronienės.
– Ar dažnai girdite tokius nusiskundimus, kad štai baigėsi šventės, tapo liūdna, niūru?
– Tikrai taip, tenka. Dar senais laikais, kai dirbau neprivačioje poliklinikoje, vasaris būdavo pats liūdniausias mėnuo. Daugiausiai žmonių kreipdavosi. Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė. Juntamas tuo metu toks dėmesio išsikoncentravimas. Žmogus trinasi iš kampo į kampą, lyg ir jau reikėtų pradėti kažką daryti, bet dar sunku aktyviai veikti. Kaip sakoma, apima tokia „oro uosto“ būsena, kai nieko neveiki, bet laimės nėra. Tai nėra poilsis, nėra relaksacija. Dažniausiai žmogus „atrajoja“ galvoje tas pačias mintis, jam sunku susikoncentruoti ir normaliai patirti tą laimę. Tai – viena būsena.
Antras dalykas – po švenčių ateina nusivylimas. Atrodė, kad šventės turėjo būti stebuklas, kuris nušvies visą likusį gyvenimą, bet, matyt, jos buvo panašios į įprastas, stebuklo neįvyko. Ir stinga to bendrystės jausmo, nes visi sėdi žiemą sulindę savo urveliuose, mažiau judesio. Tamsu, nyku, nesinori į lauką nosies kišti. Manau, liūdesys užpuola, nes daugeliui trūksta bendravimo, nes per šventes jo nepakako arba jis buvo ne toks. Taip pat – judėjimo. Visa tai sumažina motyvaciją, žmogus tarsi įkrinta į tokią lengvą depresijos būseną ir jam stinga jėgų staiga imti ir panorėti kažką daryti.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Ar reikia save versti kažką daryti, ar geriau tiesiog išlaukti šį periodą? Kokių duotumėte receptų?
Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė.
– Labai teisingai pasakėte. Iš tiesų abu sprendimai yra geri. Vienas yra meškos, kuri miega žiemos miegu, sprendimas. Tiesiog reikia liautis save graužus, kad kažkas ne taip. Pasakyti sau: „Ai, truputėlį čia ilsiuosi, patinginiauju, man malonu, kaifuoju“. Tas tinginiavimas pačiam greitai atsibosta ir savaime atsiranda noras kažką veikti. Svarbiausia tai daryti be savigraužos. Ir vengti užstrigusios plokštelės arba tos vadinamos oro uosto būsenos, kai galvoje sukasi tos pačios užstrigusios mintys.
Kitas dalykas. Čia jau iš depresinės būsenos išeinant – sakoma, mūsų emocijos mums pasidaro nebe vedliai. Tokiu atveju mums reikia paimti ir prisiversti daryti tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmo. Jei džiugindavo pasivaikščiojimas gryname ore, einame į lauką. Džiugindavo draugų lankymas? Pirmyn – pas draugus. Nors daugeliui atrodo, ką aš tokios nuotaikos veiksiu tens, tačiau tai labai veiksminga. Juk apetitas atsiranda bevalgant.
– Ar veiksminga, pavyzdžiui, šviesų terapija? Namuose susidegti visas šviečiančias lemputes, numojus ranka į sąskaitas...
– Tos lempos, kurios suteikia labai daug šviesos, nedaro didelio poveikio, kai žmogus tikros depresijos būsenoje. Bet jei šviesa apskritai jums kelia nuotaiką, puiku, užsidekite lempų, įsijunkite linksmesnę muziką. Dar siūlyčiau pritūpimų padaryti ar pašokti – judėjimas veikia pozityviai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų?2
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų? Apie vaikų agresijos atvejus ir apie tai, kaip mažiesiems padėti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vaikų linijos atstove Jurgita Smilte Jasiulione. ...
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti77
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos f...
-
Rudens melancholija ar bundanti rudens depresija?
Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugs...
-
Statistika: per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus6
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Finansinis raštingumas: ką būtina aptarti šeimoje
Rugsėjo mėnuo tėvams reiškia išaugusias išlaidas renkantis mokyklines prekes, planuojant vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius. Daugeliui tai gali sukelti papildomą galvos skausmą, tačiau žvelgiant iš gerosios pusės &...
-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės?46
Tragedija, kai sekmadienį Vilniuje, Neryje, mamos akivaizdoje, nuskendo dvi mergytės sukrėtė ne vieną tautietį. Dar labiau supurtė žinia, kad vaikų nužudymu įtariama motina. Kol kas šioje istorijoje – daugiau klausimų nei atsakym...
-
Rugsėjo iššūkis – vaikų saugumas gatvėse: svarbu formuoti įpročius
Netrukus į gatves pasipils mokiniai. Prasidedant naujiems mokslo metams, šeimoje su vaikais svarbu pasikalbėti apie saugų eismą kelyje. Svarbu nepamiršti, kad vaikai daug informacijos perima iš tėvų elgesio modelio ir yra linkę atka...
-
Vaikui pasiruošti mokyklai reikia ir emociškai
Kalbėdami apie pasiruošimą mokyklai dažniau galvoje turime apsirūpinimą kanceliariniais ir kitais reikmenimis, o ne vaikui kylančias emocijas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė ir Klaipėdos padalinio vadovė, sako,...
-
Atmink – tu niekada nesi paliktas vienas1
Vienišumas – jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink esant daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia,...