- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę Vilniaus universiteto psichologai pradeda vykdyti lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Jie sieks išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių savijautą ir kaip efektyviau jiems padėti.
Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių – Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose.
„COVID-19 pandemijos metu daug žmonių patiria stresą, įtampą, nerimą ar baimę. Tai gali turėti neigiamų padarinių savijautai, tačiau vis dar nėra žinoma, kokie tai konkretūs padariniai. Gal padidės polinkis į depresiją ar smurtą? Šį tyrimą atliekame todėl, kad tik žinodami žmonių psichologinius sunkumus žinosime ir pagalbos poreikį tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. O tai galiausiai leis pasirinkti tinkamiausius būdus įveikti psichologinius pandemijos padarinius“, – teigia Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas ir pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje prof. Evaldas Kazlauskas.
Tyrėjai turi ambicingą tikslą – apklausti bent 10 tūkst. asmenų iš visos Europos. Kaip rašoma pranešime, tokio plataus masto apklausa, vykdoma įvairiose skirtingai koronaviruso paveiktose šalyse, suteiks unikalią galimybę analizuoti ir palyginti žmonių patirtus psichologinius sunkumus, streso įveikos būdus ir poreikius. Atsakymai padės geriau suprasti, kokios pagalbos žmonėms labiausiai reikia tokiose situacijose. Tyrėjų tikslas yra teikti praktines rekomendacijas, kurios galėtų būti lengvai įgyvendinamos ir prieinamos, susidūrus su krizės sukeltais psichologiniais sunkumais.
Norima suprasti, kaip dėl pandemijos patiriamas stresas veikia žmonių savijautą, mintis, fizinį aktyvumą ir darbingumą, kas padeda jį įveikti. Gal vieni ieško nusiraminimo gamtoje, o kiti atvirkščiai – naudojasi technologijomis ir daug bendrauja su artimaisiais internete?
„Europa tikrai susirūpinusi, kaip pandemija paveikė žmonių savijautą. Labai džiaugiamės, kad Lietuva turi progą prisijungti prie šiuo metu visam pasauliui aktualios psichologų mokslininkų iniciatyvos. Labai kviečiame visus Lietuvos žmones taip pat prie to prisidėti ir kartu siekti emocinės gerovės užtikrinimo po pandemijos“, – sako prof. E. Kazlauskas.
Savo patirtimi pasidalyti ir taip prisidėti prie tyrimo įgyvendinimo gali visi Lietuvos gyventojai nuo 18 metų, užpildydami internetinę apklausą tinklalapyje manosavijauta.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...