- lsveikata.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su psichoanalitiku ir seksologu Alainu Heriliu, 25-erius metus dirbančiu su poromis, psychologies.ru kalbasi apie seksualinis troškimus, fantazijas ir kūrybingus sprendimus.
– Kokia, jūsų nuomone, yra psichoterapeuto, dirbančio su poromis, užduotis?
– Mano užduotis – ieškoti prasmės. Kai partneriai supranta savo poelgių prasmę, tai yra kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip, jiems tampa lengviau. Nekalbu apie norą viską racionaliai paaiškinti, tačiau bent nedidelė dalis refleksijos būtina, kad išsiaiškintume priežastis, kurios suartino du žmones.
– Kaip jūs apibūdintumėte, kas yra pora?
Nepamirškite – gyvendami poroje, vis dėlto kiekvienas gyvename savo šalyje. Mums gali atrodyti, kad kalbame „viena kalba“, tačiau taip nėra.
– Man pora – tai patirtis gyvenant tam tikro nepritekliaus sąlygomis. Kiekvienam partnerių teks išmokti, „kad kitas negali man duoti visko, ko man reikia“. Žakas Lakanas sakė, kad pora – kai mes prašome kito to, ko jis neturi. Tad privalome susitaikyti, kad tas ne visada mus tenkins. Jeigu vienam partnerių reikalingas kitas, jis mylimąjį tiesiog uždusins. Todėl pora turi gyventi nuolatos ieškodami pusiausvyros. Žmonės negali būti ramūs, nes nuolat reikia ką nors nuveikti: puoselėti santykius, mokytis bendrauti kitaip, kartu keistis. Partneriai į terapijos seansą ateina siekdami evoliucionuoti, tačiau kažkuri jų esybės dalis keistis nenori. Štai čia ir yra psichoterapeuto darbo sunkumas, bet kartu ir žavesys.
– O kaip gi Antuano de Sent Egziuperi garsioji frazė, kad „mylėti, vadinasi, žiūrėti viena kryptimi“...
– Tačiau kartais reikia žiūrėti ir vienam į kitą! Taip, pora dažnai gimsta dėl to, kad du žmonės juda viena kryptimi. Jie turi bendrą projektą, laikantį juos kartu, tačiau svarbu atsitraukti ir į šoną, kad pamatytumėte žmogų, kurį pasirinkote; kad suvoktumėte, kuo jūs skiriatės. Nepamirškite – gyvendami poroje, vis dėlto kiekvienas gyvename savo šalyje. Mums gali atrodyti, kad kalbame „viena kalba“, tačiau taip nėra. Svarbu, kaip mes mokome partnerį savo kalbos, kaip jį priimame savo šalyje ir kaip jis mus priima savojoje. Jeigu partneriai nepasirengę priimti viena kito skirtumų, jie gyvens susiliejimo iliuzija – „tu ir aš esame viena“.
– Ko šiandien iš poros tikisi jauni žmonės? Ar jie turi santykių idealą?
– Daug jaunų žmonių pradeda bendrauti ir gyventi kartu turėdami romantišką suvokimą apie santuoką. Jie pasirengę nugyventi kartu visą gyvenimą, jiems svarbu ištikimybė partneriui, jo sėkmė. Štai pas mane lankėsi jauna pora. Jiems po dvidešimt šešerius metus, tačiau abu skundžiasi seksualinio troškimo trūkumu. Kaip tai įmanoma tokioje jaunystėje? Pasirodo, jie pažįstami nuo darželio laikų, jų santykiai prasidėjo šešiolikos, taigi kaip pora jie jau turi nemenką stažą. Patikėkite, tokių žmonių vis daugiau. Dažnai šie jauni žmonės, norintys sukurti tvirtus santykius, yra šeštojo dešimtmečio išsiskyrusių tėvų, kurie, bent jau Vakarų pasaulyje, propagavo laisvą meilę, vaikai. Jie tikina nebūsią tokie kaip gimdytojai: „Mes neišsiskirsime, būsime vienas kitam ištikimi...“ Jie trokšta savaip „suremontuoti“ tėvų poras: tėvai kentėjo, o mes parodysime, kad santuoka – puikus dalykas.
– Tradicinės šeimos vertybės visuomenėje vertinamos vis labiau, tačiau šiuolaikinis hedonistinis gyvenimas, savirealizacija, karjeros siekimas su visu tuo disonuoja...
– Taip, yra tiesos šiuose žodžiuose. Poros, kurioms dabar per keturiasdešimt ir kurios seniai kartu, užduoda sau klausimus: „Kaip aš galėjau tapti sėkmingas, išpildyti seksualinius troškimus, patirti naujų malonumą? Ką daryti, jei pavargau būti šalia šito žmogaus?“ Tai paaiškina ir svingerių populiarumą: daug porų lankosi tokiuose klubuose, ieškodami naujų pojūčių, norėdami atgaivinti jausmus, patikrinti save. Jeigu vienas partnerių jaučia aštrų savirealizacijos poreikį, nori siekti savų tikslų, kitas jam nori nenori trukdys. To rezultatas – neištikimybė. Beje, neištikimi būna ir vyrai, ir moterys. Partneriai, kurie pas mane apsilanko dėl dingusio seksualinio potraukio, dažnai praeityje yra turėję nesantuokinių ryšių. Net jeigu partneris ir atleidžia neištikimajam, pasąmonėje lieka pyktis ir nusivylimas.
– Ką patariate tokioms poroms?
– Aš psichoanalitikas, o ne mokytojas. Į mano pareigas neįeina patarimų dalijimas, nors poros iš manęs būtent to tikisi. Vis daugiau tų, kurie reikalauja aiškių instrukcijų. Ką mums daryti? Kas išgelbės santykius? Jie turi patys ieškoti sprendimų, kurie neegzistuoja. Kartais poros sugalvoja ką nors naujo, kas tinka tik jiems.
– Kai partneriai ateina pas psichoterapeutą, ko jie iš tikrųjų siekia?
– Jie nori užmušti porą, kuri egzistavo seniau. Suprantu, „užmušti“ – stiprus žodis. Tačiau jų pora jau miršta ir jai reikia padėti tai padaryti. Todėl ir sakau – užmušti, sunaikinti, kad iš jos gimtų nauja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?2
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...