- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas nustatytas 1 iš 8 gyventojų, praneša LNK.
Reportaže plačiau pakomentavo gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
– 1 iš 8 lietuvių turi bent vieną psichikos arba elgesio sutrikimą. Ar tai nerami statistika?
– Tai yra tik oficiali statistika. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra daryta nemažai tyrimų ir, iš tiesų, žmonių, kurie bent kartą susiduria su pakankamai rimtomis psichikos problemomis, yra nuo 30 iki 25 proc. Tai yra kas trečias žmogus. Tai nereiškia, kad jis serga šiuo metu, bet bent kartą per savo gyvenimą yra susidūręs su šiomis problemomis. Skaičiai yra gerokai didesni nei ši statistika. Tai yra tik tie žmonės, kurie jau kraipėsi į įstaigas, pateikė statistiką. Tai nestebina, nes tokie skaičiai yra daugumoje išsivysčiusių šalių. Tie skaičiai blogėja. Psichikos problemų daugėja visame išsivysčiusiame pasaulyje. Tam yra labai aiškios priežastys. Pirmiausiai, greitėjantis tempas, mes vis daugiau laiko praleidžiame su informacinėmis technologijomis, kurios labai apkrauna ne tik darbinėje plotmėje, bet ir asmeninėje. Taip pat turime ženklų problemų augimą po pandemijos. Tai susiję tiek su socialine izoliacija, tiek su pokovidiniu sindromu.
– Kokie tai yra sutrikimai?
– Kai kalbame apie tokius didelius skaičius, tai mes nekalbame apie šizofreniją, psichozes. Žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad psichiatrija tai ten, kur tik vaidenasi žmonėms, balsus girdi ir pan. Iš tiesų šiandien tokie pacientai sudaro mažą dalį. Jeigu dar prieš dešimtmetį pasaulyje buvo akcentuojama depresijos epidemija, ji kaip ir išlieka. Dabar jau į pirmą vietą pagal susirgimų skaičių įeina įvairūs nerimo sutrikimai, nerimo depresijos susirgimas, panikos atakos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Stebint ilgesniuoju laikotarpiu, ar gali būti, kad lietuviai vengia psichologų, psichoterapeutų? Ar gali būti, kad jei mes pas juos dažniau apsilankytume, dabar neturėtume tokios niūrios statistikos?
– Labai dažnai žmonės, kurie sovietmečiu dar buvo negimę, turi tą baimę, kuri ateina iš sovietmečio. Jei ateini kartą pas psichoterapeutą, tai jau tau būtinai įrašys diagnozę, negalėsi nei vairuoti, nei dirbti. Viena problema yra stigma. Jei žmogus laiku ateitų, kada ta problema nėra virtusi liga, jam dar būtų galima padėti ir be vaistų įsikišimo. Bet apsilankius vėliau, dažnai tenka jam konstatuoti ligą ir gydyti pakankamai rimtai.
– Psichikos sveikatos centrai nors ir sparčiai įsikūrė Lietuvoje, bet kai kuriuose regionuose reikia važiuoti ir po 30 km. Gal prisideda ir nemaži atstumai ir neprieinamumas pagalbos, ypač regionuose?
– Kada žmogui iš tiesų reikia pagalbos, jis ją dažniausiai randa. Dažniau būna tokia baimė, kaip pretekstas.
– Kaip suprasti, kad jau yra riba ir reikia apsilankyti pas specialistus?
– Jei mes vieną naktį nemiegojome ar pajutome nerimą, nereikėtų labai iš karto bėgti. Bet jei tai tęsiasi porą savaičių, porą mėnesių, jaučiame, kad tai trukdo mums gyventi, nesakau, kad tai būtinai liga, diagnozė, bet jau reikėtų atkreipti dėmesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...