Psichiatras: kas trečias žmogus Lietuvoje turi rimtų psichikos problemų

Reportaže plačiau pakomentavo gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

– 1 iš 8 lietuvių turi bent vieną psichikos arba elgesio sutrikimą. Ar tai nerami statistika?

– Tai yra tik oficiali statistika. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra daryta nemažai tyrimų ir, iš tiesų, žmonių, kurie bent kartą susiduria su pakankamai rimtomis psichikos problemomis, yra nuo 30 iki 25 proc. Tai yra kas trečias žmogus. Tai nereiškia, kad jis serga šiuo metu, bet bent kartą per savo gyvenimą yra susidūręs su šiomis problemomis. Skaičiai yra gerokai didesni nei ši statistika. Tai yra tik tie žmonės, kurie jau kraipėsi į įstaigas, pateikė statistiką. Tai nestebina, nes tokie skaičiai yra daugumoje išsivysčiusių šalių. Tie skaičiai blogėja. Psichikos problemų daugėja visame išsivysčiusiame pasaulyje. Tam yra labai aiškios priežastys. Pirmiausiai, greitėjantis tempas, mes vis daugiau laiko praleidžiame su informacinėmis technologijomis, kurios labai apkrauna ne tik darbinėje plotmėje, bet ir asmeninėje. Taip pat turime ženklų problemų augimą po pandemijos. Tai susiję tiek su socialine izoliacija, tiek su pokovidiniu sindromu.

– Kokie tai yra sutrikimai?

– Kai kalbame apie tokius didelius skaičius, tai mes nekalbame apie šizofreniją, psichozes. Žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad psichiatrija tai ten, kur tik vaidenasi žmonėms, balsus girdi ir pan. Iš tiesų šiandien tokie pacientai sudaro mažą dalį. Jeigu dar prieš dešimtmetį pasaulyje buvo akcentuojama depresijos epidemija, ji kaip ir išlieka. Dabar jau į pirmą vietą pagal susirgimų skaičių įeina įvairūs nerimo sutrikimai, nerimo depresijos susirgimas, panikos atakos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Stebint ilgesniuoju laikotarpiu, ar gali būti, kad lietuviai vengia psichologų, psichoterapeutų? Ar gali būti, kad jei mes pas juos dažniau apsilankytume, dabar neturėtume tokios niūrios statistikos?

– Labai dažnai žmonės, kurie sovietmečiu dar buvo negimę, turi tą baimę, kuri ateina iš sovietmečio. Jei ateini kartą pas psichoterapeutą, tai jau tau būtinai įrašys diagnozę, negalėsi nei vairuoti, nei dirbti. Viena problema yra stigma. Jei žmogus laiku ateitų, kada ta problema nėra virtusi liga, jam dar būtų galima padėti ir be vaistų įsikišimo. Bet apsilankius vėliau, dažnai tenka jam konstatuoti ligą ir gydyti pakankamai rimtai.

– Psichikos sveikatos centrai nors ir sparčiai įsikūrė Lietuvoje, bet kai kuriuose regionuose reikia važiuoti ir po 30 km. Gal prisideda ir nemaži atstumai ir neprieinamumas pagalbos, ypač regionuose?

– Kada žmogui iš tiesų reikia pagalbos, jis ją dažniausiai randa. Dažniau būna tokia baimė, kaip pretekstas.

– Kaip suprasti, kad jau yra riba ir reikia apsilankyti pas specialistus?

– Jei mes vieną naktį nemiegojome ar pajutome nerimą, nereikėtų labai iš karto bėgti. Bet jei tai tęsiasi porą savaičių, porą mėnesių, jaučiame, kad tai trukdo mums gyventi, nesakau, kad tai būtinai liga, diagnozė, bet jau reikėtų atkreipti dėmesį.