Profesorė: ne gąsdinkite vaikus mokykla, o juos motyvuokite

– Kodėl kai kurie vaikai nenori eiti į mokyklą?

– Pagal požiūrį į mokyklą vaikus galima skirstyti į dvi grupes: tuos, kurie trokšta grįžti į ugdymo įstaigą, ir tuos, kurie bijo net pagalvoti apie tai. Tokių minčių priežastys skirtingos.

Už idėjos eiti į mokyklą, t.y. pagaliau žengti žingsnį į suaugusiųjų pasaulį, slepiasi tam tikri nuogąstavimai: palikti mamą ir tėtį, namus, susitikti su nauju mokytoju, naujais suaugusiaisiais, naujais vaikais. Gali slypėti ir baimė, kad negalėsi iš jų mokytis, ko nors nesuprasi, pasiklysi mokykloje, kurios aplinkos nežinai.

Kitas dalykas – baimė. Akivaizdu, kad tiek vaikui, tiek jo artimiesiems mokslo metų pradžia kelia vienokių ar kitokių emocijų. Jeigu tėvai diskutuoja, kad kils tam tikrų rūpesčių vaiką nuvežti ar kartu su juo nueiti į mokyklą laiku, anksčiau keltis, ir vaikas tai girdi, net jeigu jis ir neparodo savo emocijų, vis tiek tai jaučia. Be to, vaikas bijo nemėgti mokytojo, kurį turės, bijo, kad nesusiras draugų, bus atstumtas, patirs nesėkmių. Tai normalu.

Pirmąjį mokslo metų mėnesį tėvai turėtų būti stiprūs ir kantrūs. Gali būti, kad vaikas sunkiai kelsis, jam skaudės pilvą – šie negalavimai bus susiję su nenoru eiti į mokyklą. Svarbu kiekvieną situaciją aptarti ir spręsti nuo pat mokslo metų pradžios, kad ji nesitęstų ištisus metus.

– Kaip išsklaidyti baimes ir motyvuoti vaiką?

– Papasakokite vaikui apie savo asmeninę patirtį mokykloje. Vaikai mato mus, tėvus, kaip superherojus. Jie mano, kad mes nieko nebijome, kad nepatyrėme nieko bloga. Tikėjimas, kad tik jie jaučia nerimą, gali šį jausmą padvigubinti. Papasakokite vaikui apie savo pirmąją patirtį mokykloje, kas jus gąsdino, kodėl jutote nerimą, stresą. Toks pasakojimas padės vaikui suprasti, ką jaučia.

Jeigu manote, kad pasakymas "tai nieko" vaiką gali nuraminti – klystate. Tai tik padidins jo stresą, privers jį pasijusti taip, lyg jis vienintelis pasaulyje, turintis tokių jausmų. Kalbėjimas apie mūsų patirtį gali atverti kelią diskusijoms. Nedvejodami aptarkite su vaiku naujas normas, pakitusį dienos režimą, įskaitant sveikatos reikalavimus ir kaukės dėvėjimą. Būkite sąžiningi su juo, išlaikydami jo amžiui tinkamą kalbą.

Padėtų ir susipažinimas su mokyklos aplinka. Jei jūsų vaikas eina į naują mokyklą, kelis kartus nueikite su juo iki mokyklos kiemo. Tai gali jį nuraminti, suteikti pasitikėjimo. Jei pakeliui sutiksite jo amžiaus vaikų arba žinote, kad šioje mokykloje jūsų vaikas mokysis kartu su jam pažįstamu vaiku, tokiu atveju integracija gali būti lengvesnė.

Aiškiai vaikui pasakykite, kad dėl mokyklos lankymo negalima derėtis. Jeigu vaikas nerimaus, gali jausti galvos, pilvo skausmus, tačiau gali tai ir imituoti. Jei jis nekarščiuoja, nesloguoja, nejaučia gerklės skausmo, nevemia ir neviduriuoja, tikėtina, kad jis neserga, o blogos savijautos priežastis – nervinė įtampa.

Daiva Jakvonytė-Staškuvienė: pirmąjį mokslo metų mėnesį tėvai turėtų būti stiprūs ir kantrūs. Gali būti, kad vaikas sunkiai kelsis, jam skaudės pilvą – visi šie negalavimai bus susiję su nenoru eiti į mokyklą.

– Labai svarbūs mokytojo ir tėvų santykiai. Ką svarbu pasakyti mokytojui?

– Jei jūsų mažylį kamuoja nerimas, dėmesio sutrikimas, jei manote, kad jam sunku susirasti draugų, gali būti integracijos problemų, jei jis labai drovus, nuo pirmų dienų kalbėkitės su klasės vadovu, kad jis galėtų padėti jūsų vaikui ir jus informuotų apie vaiko pažangą. Jei klasės vadovas nieko nežinos, jis gali jūsų vaiką netinkamai įvertinti, o tai dar labiau pablogins situaciją.

Daugelyje mokyklų vaikams padeda socialinis pedagogas arba specialusis pedagogas. Jie yra tam, kad padėtų vaikams, turintiems elgesio problemų, trikdantiems klasę ar nenorintiems laikytis taisyklių. Taip pat šie specialistai gali padėti vaikams, kurie labai jaudinasi ar yra nedrąsūs. Jei manote, kad tokia pagalba jūsų vaikui galėtų būti naudinga, paprašykite jos.

– Kaip motyvuoti eiti į mokyklą vyresnio amžiaus vaiką?

– Jei jūsų vaikas sako, kad jam nepatinka mokykla ir jis nenori grįžti, atsisėskite, pabandykite išsiaiškinti – kodėl. Nepamirškite skatinti visų vaiko pastangų patirti sėkmę ir  svarbiausia – išklausyti jį. Pabandykite išsiaiškinti, kas jį trikdo ar verčia sunerimti. Pažymiai? Bausmės? Kiti vaikai? Gal tai nuovargis? Nepasitikėjimas savimi? Atsižvelgdami į tai, kas paaiškėjo, galite susitarti su klasės vadovu ar mokytoju ir rasti tinkamų sprendimų. Svarbiausia išsiaiškinti vaiko emocijas.

– Prasidėjus mokslams, keičiasi vaiko dienos režimas. Koks jis turėtų būti?

– Svarbu, kad kiekvienam vaikui būtų skirta pakankamai laiko miegui. 6–12 metų vaikams reikėtų miegoti ne mažiau kaip 10–11 valandų, eiti miegoti, kai tik pajunta pirmuosius miego požymius: žiovulį, nuovargį, iki 21 val. Vyresniems nei dvylikos metų vaikams svarbu išmiegoti 7–9 valandas.

Gerai išsimiegojęs vaikas būna žvalus, aktyvus, noriai valgo, žaidžia. Nuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte ir tuo pačiu metu einant miegoti, lengviau užmiegama. Taip išugdome tinkamą miego higieną ir priprantame prie režimo.

Lauke vaikai turėtų būti kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną valandą. Poilsio dienomis ir per atostogas mokiniai turėtų kuo ilgiau būti gryname ore aktyviai judėdami, pramogaudami. Dienos režimas poilsio dienomis ir atostogų metu iš esmės neturėtų skirtis nuo režimo įprastą darbo dieną.

Ruošti namų darbus rekomenduojama po pamokų, pailsėjus kelias valandas, tačiau šios veiklos nederėtų nukelti į vėlyvą vakarą, kai vaikas jau yra pavargęs. Be to, ruošdami pamokas vaikai neturėtų užsiimti pašaliniais darbais, pavyzdžiui, žiūrėti filmukus, nes dėmesys yra išblaškomas ir veikla atliekama žymiai ilgesnį laiką. Be to, nukenčia jos kokybė.

– Kokių klaidų tėvams nedaryti tiek pratinant mažuosius prie mokyklos, tiek siekiant, kad vyresni rimtai žiūrėtų į savo pareigą?

– Svarbiausia į kiekvieną iššūkį žiūrėti pozityviai, kalbėtis su vaiku, aiškinantis priežastis, ką jis vienu ar kitu klausimu mąsto, kodėl jaučiasi vienaip arba kitaip. Kiekvieną situaciją reikia spręsti, nelaukti, kol ji išsispręs savaime.

Be to, tėvelių prašyčiau negąsdinti vaikų mokykla kaip vieta, kurioje neįdomu ar nemiela būti. Kalbant apie vyresnius mokinius, rekomenduoju su jais tartis ir mokymąsi sieti su pareiga, atsakingumu, galimybe ir gebėjimu tobulėti, elgtis vis savarankiškiau. Pratinkite prie nuostatos, kad kiekvieną darbą turi stengtis atlikti kiek įmanoma geriau. Žinoma, visuomet gali pasitaikyti klaidų. Klaidas galima ištaisyti ir labai svarbu sužinoti, kaip tai padaryti teisingai. Tokios nuostatos padės vaikams išsiugdyti atsakingą požiūrį į bet kokią veiklą ateityje.

Kodėl verta eiti į mokyklą

Vaikui, kuris...

domisi jį supančia aplinka ar kelionėmis.

nori sužinoti apie pasaulį, kuriame gyveni, kad geriau jį suprastum.

yra bendraujantis.

susitiksi su žmonėmis, su kuriais užmegsi ilgalaikę draugystę.

mėgsta kalbėti.

linkęs nuobodžiauti.

yra drąsus, azartiškas, greitai užsiplieskiantis.

trokšta nepriklausomybės ir laisvės.

yra jautrus, moka ir nori dalytis.

nori apsiginti bet kokioje situacijoje, dažnai pateisinti savo nežinojimą tuo, kad jam to nereikia.

nesitenkina tuo, ką turi, ir visada nori daugiau.

geba susikaupti, teikia pirmenybę konkrečiai veiklai.

yra pastabus, keliantis klausimų, geba stebėti savo ir kitų elgesį.

Tu eini į mokyklą, nes tu nori...

sužinoti apie pasaulį, kuriame gyveni, kad geriau jį suprastum.

susitikti su žmonėmis, su kuriais užmegsi ilgalaikę draugystę.

mokytis diskutuoti, išdėstyti savo idėjas, žodžiais perteikti emocijas.

patirti įvairių situacijų ir išgyventi įdomių patirčių.

priimti iššūkius, mokytis veikti pagal taisykles.

plėtoti savarankiškumo gebėjimus ir mokytis kurti savo gyvenimą pačiam.

išmokti gyventi su skirtingais žmonėmis ir ugdytis toleranciją.

įvaldyti pagrindinius įgūdžius: skaityti, rašyti ir skaičiuoti.

ugdytis naujus gebėjimus, kurie išplės galimybių ribas.

statyti, kurti, tyrinėti, eksperimentuoti.

sukurti tvirtą tapatybę, pasitelkti įkvepiančius pavyzdžius.