- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi puikiai suprantame, ką reiškia pirmoji pagalba, tačiau daug mažiau žinomas terminas „pirmoji emocinė pagalba“. Tokia pagalba yra žinių, pratimų ir veiksmų rinkinys, kuris gali padėti emociškai sunkiu metu. Pavyzdžiui, fizinis atsipalaidavimas, kvėpavimo pratimai, įsižeminimo technikos. Psichologė aiškina, kaip atpažinti, kada reikia tokios pagalbos tiek kitam, tiek sau.
Nereikėtų skubėti dalyti patarimų
Kai matome, kad žmogui sunku, jis verkia ar išgyvena didelį nerimą, pirmas žingsnis yra prieiti ir paklausti, kas atsitiko. Dažnas sako, kad gali būti nepatogu, nes nežino, ką reikėtų daryti. Pasak psichologės Ievos Vasionytės, vien jau tai, kad paklausime, kas atsitiko, leis kitam pajausti, kad jis kam nors rūpi.
„Svarbu prisiminti, kad, jeigu žmogus nenorės apie tai kalbėti su jumis, tai ir pasakys, todėl nereikėtų bijoti paklausti. Gali kilti noras pulti duoti patarimų, tačiau pirmoji pagalba ypač krizės atveju yra tiesiog išklausyti. Leisti žmogui nevaržomai, be vertinimų ir patarimų išsikalbėti. O tada jau paties žmogaus paklausti, kaip galima padėti?“ – teigia psichologė.
I. Vasionytė pratęsia, kad kartais gali užtekti tik išklausyti arba fiziškai pagelbėti. Pavyzdžiui, padėti buityje ar suteikti reikiamos informacijos.
Vienas didžiausių nerimo šaltinių – nežinomybė
Kai kalbame apie pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms svetimoje šalyje, pagalbos tvarka kiek kitokia. Vos asmenims atvykus į svetimą šalį reikėtų pasirūpinti, kad būtų patenkinti fiziniai jų poreikiai. To užtikrinimas labiausiai prisidės prie saugumo jausmo. Specialistė akcentuoja, kad tokioje situacijoje jaučiama nežinomybė, ilgesys ir nerimas dėl likusių gimtinėje.
„Svarbu sužinoti, kokios informacijos trūksta pas jus atvykusiems, ir padėti susiorientuoti. Taip pat nepamirškite pasidomėti atvykėlių kultūra, istorija, pomėgiais. Tiesa, iš didelio noro padėti galima nueiti ir į kitą kraštutinumą – į atvykusius žiūrėti kaip į aukas. Gerai įsiklausykite, kiek ir kokios pagalbos jiems reikia, ir, užuot stengęsi viską padaryti už juos, daugiau galvokite apie tai, kaip jiems padėti veikti savarankiškai. Pavyzdžiui, kartu gaminkite vakarienę arba padėdami surasti darbą stenkitės asistuoti, o ne ieškoti už juos“, – teigia I. Vasionytė.
Psichologė pratęsia, kad reikėtų stebėti ir savo savijautą. Padedant kitiems, labai lengva perdegti pačiam. Jeigu tampa sunku užmigti, kenčia sveikata, verta šiek tiek stabtelėti. Kaip skelbia lėktuvo saugumo instrukcijos – pirmiausia uždėti deguonies kaukę sau, o tik paskui kitam. Šioje situacijoje reikėtų vadovautis panašiu principu – tik padėję sau, galėsime padėti ir kitiems.
Kaip atpažinti krizinėje situacijoje esantį žmogų?
Ūmios emocijos dažniausiai (nebent žmogus jas labai gerai sugeba paslėpti) matyti ant veido: ašaros, išplėstos akys, padažnėjęs kvėpavimas ir kiti išoriniai požymiai padeda atpažinti nerimą ar kitas emocijas išgyvenantį žmogų ar save. Anot I. Vasionytės, krizę gali rodyti ir ilgalaikiai pokyčiai.
„Jeigu pasikeičia elgesys, mąstymas, tai gali indikuoti išgyvenamą emocinę krizę. Pavyzdžiui, gali būti sutrikęs miegas, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, suprastėjęs užduočių atlikimas, pykčio protrūkiai, kurie anksčiau nebuvo būdingi. Tai nereiškia, kad tokiu atveju iš karto reikia klijuoti kokią nors diagnozę, bet verta paklausti apie tokių pokyčių priežastį, konkrečiai įvardijant, ką pastebėjote“, – teigia I. Vasionytė.
Specialistė papildo, kad nebūtinai žmogus norės dalytis, tačiau paklausti ir sudaryti galimybę gauti pagalbą tikrai verta. Jeigu turimų žinių ir įgūdžių padėti sau ar kitam neužtenka, patariama kreiptis pagalbos į profesionalus. Jei kitas žmogus nesutinka, visada galima kreiptis pačiam, siekiant išsiaiškinti, kaip padėti, kai pagalba nepriimama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eiti pas psichologą Lietuvoje – vis dar stigma: daugiau žmonių renkasi anonimines konsultacijas5
Tyrimai ir apklausos rodo, kad nuo karantino pradžios pablogėjo lietuvių psichologinė savijauta. Deja, žmonės vis dar vengia vizitų pas psichologus. Senais stereotipais, kad specialistus lanko tik silpni ir sergantys pacientai, dažniau vadovaujasi vyre...
-
A. Jūrė: reikia gerbti ne tik vyresniuosius, bet ir vaikus5
Nors vasara dar nesibaigia, LRT vaikų ir jaunimo turinio vyriausioji redaktorė Aistė Jūrė iki kaklo paskendusi darbuose. Atostogų mėnuo Portugalijoje, praleistas Porto mieste su dešimtmete dukra Ūla, leido jai kokybiškai pailsėti, atgaut...
-
A. Grižas: gentys – vyrų įkvėpimas ir užnugaris11
Psichologas Antanas Grižas turi geros dienos receptą. Jį sudaro sportas, meditacija, pasirūpinimas savimi, gamta, judėjimas, bendravimas. „Dar aš gerai jaučiuosi per dieną padaręs tai, kas mane gąsdino, bet buvo man svarbu“, –...
-
„Jaunimo linija“: atostogos yra būtinos žmogaus psichinei sveikatai palaikyti
Artėjant paskutiniam vasaros ilgajam savaitgaliui, o iš pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas, arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai neatostogauja, ...
-
Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys2
„Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...
-
Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams1
Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...
-
Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį5
Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...
-
Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?1
Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...
-
Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje2
Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...
-
Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais1
Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...