- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas Ukrainoje paveikia net ir pačius tolimiausius stebėtojus. Kaip skaityti žinias apie karą ir kalbėtis su artimaisiais apie tai, nenuvertinant skausmo ir kančių tų žmonių, kurie dabar yra Ukrainoje? Patarimais LNK pasidalijo karo psichologas Andrius Jurgaitis.
Karo psichologas A. Jurgaitis įvardijo, kokius jausmus jaučia Lietuvos gyventojai, stebėdami situaciją Ukrainoje.
„Emocijos yra labai įvairios, bet pagrinde mes turėtume šnekėti apie nerimą, baimę, galų gale ir pyktį, nes tam tikrai yra daug pykčio. Jis kyla iš bejėgystės, kai norima pasipriešinti, kažką padaryti, bet pats vienas to padaryti negali. Jausmų – puokštė, ir jie nėra itin malonūs, bet yra normalūs dabartinėje situacijoje, nes joje yra daug streso, skausmo, nežinios, apibrėžtumo“, – sakė jis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
A. Jurgaitis patarė, kaip pastaruoju metu reikėtų žiūrėti televiziją.
„Pastaruoju metu patarimų ir rekomendacijų yra labai daug – nuo tokių paprastų dalykų kaip informacijos ribojimas, kiekybė ir kokybė, t. y. ką aš žiūriu, iš kur žiūriu, ar tai yra patikimas šaltinis. Reikėtų vengti sukrečiančių vaizdų, emocijų. Nuo ryto iki vakar skendint tame, vakare tikrai nesijausi labai galingas, laimingas. Pasiskirti į dieną du ar tris kartus, kada aš žiūrėsiu, ir vis paklausti: kas iš to? Ar aš noriu patenkinti savo žingeidumą, ar noriu sekti informaciją? Ką man tai duoda? Tikrai galima save perkrauti ir prisidaryti rimtų problemų“, – aiškino karo psichologas.
Pasidalijus skausmu, žmogui tampa lengviau. Nereikia kaupti jo savyje.
A. Jurgaitis pateikė ir patarimų, kaip sumažinti baimes.
„Žmonės yra tokios būtybės, kurios mėgsta katastrofizuoti. Tokiu atveju padeda išminties pauzės. Reikia pagalvoti, kodėl tai vyksta, iš kur tai ateina, kiek tai yra realu – pareflektuoti su savimi. Bet žmogus yra kūrybiška būtybė, deja, ta situacija prie to ir veda, kad gali kilti įvairiausių minčių, būti baisu, bejėgiška ir pikta“, – teigė pašnekovas.
Jis paaiškino, kaip apie karą kalbėtis su vaikais arba nerimaujančiais artimaisiais.
„Kalbėti bendražmogiškai, šiltai, išklausančiai, atliepiančiai. Nėra recepto, kad pasakius vieną ar kitą sakinį viskas bus gerai. Reikia tiesiog išklausyti žmogų. Kartais mes nuvertiname paprastą, žmogišką, nuoširdų, gražų pokalbį, kuris tikrai veikia terapiškai. Bendrystė yra tai, ko mums dabar reikia. Pasidalijus skausmu, žmogui tampa lengviau. Nereikia kaupti jo savyje – jei yra galimybė, pasidalyti su artimaisiais“, – kalbėjo A. Jurgaitis.
„O su vaikais yra būtina šnekėti. Žinoma, nereikia smulkmenų, sukrečiančių vaizdų, bet jeigu mes nekalbėsime, atsiras informacijos vakuumas, kuris vienaip ar kitaip užsipildys, ir nebūtinai iš tų šaltinių, kurie yra tėvai“, – pridūrė karo psichologas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...