- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stebėdami informaciją viešoje erdvėje matome pranešimus apie įvairius nusikaltimus ir apgailestaudami suprantame, kad tai neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, tačiau niekas nesame pasiruošę tapti nusikaltimo auka.
Nesvarbu, ar kalbama apie smulkią vagystę, užpuolimą ar bet kurią kitą nusikalstamą veiką: tapęs nusikaltimo auka dažniausia žmogus sutrinka, nebežino ką daryti, kur kreiptis pagalbos. Iškyla daugybė klausymų: kur kreiptis su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kokią informaciją gali gauti vykstant tyrimui, kaip vyksta nepilnamečių apklausa ir t.t
Nusikaltimo metu žmogus netenka svarbiausios savo gyvenimo dalies saugumo jausmo, tai gali sukelti bejėgiškumo ir sutrikimo jausmą. Nukentėjusysis tikisi teisėsaugos ir visuomenės pripažinimo, kad įvyko nusikaltimas ir jis nukentėjo. Siekiant pamiršti traumuojantį, stresą sukėlusį įvykį reikia emocinio palaikymo ir pagalbos.
Patyrus nusikaltimą svarbu kreiptis į teisėsaugą. Dažnu atveju, tai nėra lengva- patiriamas stresas, baudžiamojo proceso metu tenka vėl išgyventi emocijas kurias norisi pamiršti. Kreipimasis į teisėsaugos sistemą, baudžiamasis procesas vyksta pagal taisykles ir procedūras, nurodytas įstatymuose. Siekiant atstatyti teisingumo jausmą žmogui tenka praeiti informacijos labirintais. Rasti būdų gauti reikiamą informaciją apie baudžiamojo proceso eigą nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, tačiau pritrūksta informacijos pateiktos lengvai suprantama kalba.
2021 m. priimtas įstatymas numatantis pagalbą asmenis nukentėjusiems nuo nusikatamos veikos. Jame numatyta, kad nukentėjęs, asmuo nepriklausomai nuo to kreipėsi į policija ar ne - turi teisę gauti specialistų pagalbą. Lietuvoje tokią pagalbą teikia akredituotos pagalbos tarnybos.
Kauno apskrities moterų krizių centras veikiantis, kaips Pagalbos tarnyba suteikia profesionalią pagalbą atsižvelgiant į individualius nukentėjusio asmens poreikius. Pagalbos tarnyba teikia emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą, tarpininkauja bendraujant su kitomis institucijomis, suteikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir jas galinčias užtikrinti institucijas.
Pagalbos tarnybos teikiamą kompleksinę pagalbą gali gauti asmenys, nukentėję nuo bet kokios nusikalstamos veikos, taip pat asmenų, mirusių dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. Jeigu jus ar artimas žmogus nukentėjote nuo nusikalstamos veikos kreipkitės į pagalbos tarnybą. Kartais su sunkumais susidoroti patiems gali būti nelengva, tačiau jų nesprendžiant jie lieka ir toliau įtakoja gyvenimą. Todėl siekiant išspręsti sunkumus svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Specialistai suteiks nemokamas konsultanto, teisininko, psichologo, tarpininkavimo paslaugas. Pagalba teikiama konfidencialiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...