- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors statistika ir teikia vilčių, vis dar esame duobėje. Pagal savižudybių skaičių Lietuvą lenkia tik Pietų Korėja, praneša LNK.
Nedraugiška psichiatrijos sistema
Aktorius Deividas Breivė žino, ką reiškia stovėti ant bedugnės krašto.
„Buvo didžiulis šokas, ypač šeimai. Man atrodo, kiekvieniems tėvams yra labai skaudu, kad jų vaikas pasiryžta tokiam žingsniui. Iš esmės labiausiai padėjo visi specialistai, terapijos. Kadangi aš gulėjau Vasaros gatvėje, tai esu labai dėkingas visiems gydytojams“, – pasakojo D. Breivė.
Sveikimas truko apie metus, D. Breivė iki šiol vaikšto pas psichologą.
„Pačios mintys jau buvo anksčiau, gal netgi kai buvau 20 m. Gal ne kiek pačių savižudybių, bet tiesiog tokios miglotos mintys, tokios tamsesnės mintys, kažkoks vienišumo pajautimas, emocijų slėpimas, nesakymas, ką galvoju iš tikrųjų“, – sakė aktorius.
Nors jis dabar jau gali kalbėti viešai, ši tema daugeliui vis dar tabu. Ne tik pripažinti, bet ir kreiptis pagalbos išdrįsta retas, o statistika kalba pati. Per 2020 m. Lietuvoje nusižudė 607 žmonės.
„Yra dar palyginti daug nepagarbos, nepakantumo, diskriminacinių nuostatų. Tas prisideda“ – teigė psichiatras Dainius Pūras.
Šioje liūdnoje statistikoje paskutiniu metu Lietuvą lenkė tik Pietų Korėja.
Pačios mintys jau buvo anksčiau, gal netgi kai buvau 20 m. Gal ne kiek pačių savižudybių, bet tiesiog tokios miglotos mintys, tokios tamsesnės mintys.
„Nuo seno visa psichiatrijos sistema buvo, sakyčiau, nedraugiška žmonėms. Žmonės arba bijodavo kreiptis, arba jeigu kreipdavosi, tai jie gaudavo vienpusę pagalbą – vaistai arba hospitalizacija. Kartais reikia, bet tikrai ne taip reikia spręsti savižudybės problemą“, – komentavo D. Pūras.
„Manau, kad yra labai daug faktorių. Tikrai priklauso nuo žmogaus. Bet aš manau, kad tikrai prisideda vaikystės traumos, kurios turi tendenciją išlįsti maždaug tokiame amžiuje, kokiame dabar esu aš. Bet tai vėlgi priklauso nuo šeimos aplinkybių, vieni augo labai darniose šeimose. Alkoholis, manau, yra viena iš priežasčių, kas skatina didžiulį atsitraukimą ir vienatvę. Ir galbūt tas nemokėjimas parodyti savo silpnųjų vietų“, – priežastis, kodėl žmonės nutaria pasitraukti iš gyvenimo, vardijo aktorius D. Breivė.
Nerimą kelia paaugliai
Dabar labiausiai specialistams nerimą kelia paaugliai. Pernai Vilniuje apklausta daugiau nei 80 proc. miesto dešimtokų. Rezultatai šokiruoja. Apie savižudybę galvojo beveik 40 proc. apklaustųjų.
„Dar svarbiau dirbti, kad pastebėtume tuos vaikus. Sakė: „mama, mes jų nematėme“, – taip iš asmeninės patirties kalbėjo specialistė Lina Koriznienė, kurios dukterys su savižudybe susidūrė tiesiogiai, kai iš gyvenimo pasitraukė du bendraamžiai.
„Su vyru kalbėjome, kad turbūt mes sureagavome skaudžiau dar ir dėl to, kad mes pagalvojome, kaip jausis mūsų dukra“, – pasakojo L. Koriznienė.
Kalbant apie suaugusiuosius, dažniausiai tokį kelią renkasi vyrai. Jų net ketvirtadaliu daugiau. Visgi paskutiniais metais sostinėje pasitraukusių moterų skaičius padvigubėjo.
„Įtakos iš tikro gali turėti labai daug kas, pandemija buvo tikrai labai sunkus laikotarpis. Moterų grupė galbūt galėjo atsirasti didesnėje rizikos grupėje vien dėl to, kad, kaip mini, daugiau būna namuose, galbūt padaugėja smurto atvejų, kas irgi vis dar yra subjektyvu ir spekuliuojama“, – kalbėjo „Vilnius sveikiau“ skyriaus vedėja Greta Klidziūtė.
Karantinas kol kas savižudybių skaičiaus nepadidino, tačiau daugėja besikreipiančių. Pagalbos reikia, o padedančių trūksta.
„Vaikų, paauglių psichiatrų trūkumas yra visada, ypač regionuose. Yra regionų, kur išvis neturi, reikia į didžiuosius miestus kreiptis geriausiu atveju“, – teigė Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius.
„Realiai, kai žmonės susiduria su ta problema, jeigu jie tik turi pinigų, jie supranta, kad geriau kreiptis privačiai. Tikrai mes esame teikę siūlymus ir netgi Vyriausybės programoje yra parašyta, kad bus kuriamos naujos paslaugos. Laikas pradėti kurti“, – sakė psichiatras D. Pūras.
Visgi dabartinę situaciją ekspertai įvardija kaip duodančia viltį – visuomenė sveiksta. Lietuva yra išgyvenusi ir tokį etapą, kai per metus savo noru pasitraukdavo virš 1,5 tūkst. žmonių. Tiesa, tada dar buvo gūdūs 90-ieji, kai vyravo suvokimas, jog pagalbos reikia tik psichiniams ligoniams. Šiandien visame pasaulyje minima savižudybių prevencijos diena. Ieškantiems pagalbos, ją galima rasti ir internetiniame puslapyje www.tuesi.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...