Depresija, stresas, elgsenos sutrikimai – ar tai vargina tik suaugusiuosius? Anaiptol. Specialistai pastebi, kad su neigiamais šiuolaikinio gyvenimo aspektais šiandien susiduriama  paauglystėje. Remiantis ES jaunimo ataskaita, psichikos sveikatos problemos tarp jaunų žmonių dabar nepalyginti dažnesnės.

Paveldimumas turi įtakos

Mokslai, informacijos gausa, visuomenės, populiariosios kultūros spaudimas būti geresniam ir išskirtinesniam, konkurencija – į tai vaikai panardinami jau kone nuo darželio. Nieko keisto, kad susiduriama su psichikos sveikatos problemomis.

Vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė pasakoja, kad veiksnius, darančius teigiamą ir neigiamą įtaką psichikos sveikatai, galima suskirstyti į biologinius, psichologinius ir socialinius. Šie trys veiksniai tarpusavyje yra susipynę, tad gali vienas kitą sustiprinti.

"Sunkiausia padaryti įtaką biologiniams veiksniams, nes tai informacija, kurią žmogus gauna gimdamas – įgimtas polinkis sirgti tam tikromis ligomis, temperamentas, tam tikras intelektas", – teigia psichiatrė D.Mickevičiūtė.

Pavyzdžiui, neramūs, reikalaujantys didesnio rūpesčio, sunkiai auginami vadinamojo sunkaus temperamento kūdikiai, vėliau, paauglystėje, turi didesnę riziką įgyti elgesio, emocinių sutrikimų, taip pat ir priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Pasak psichiatrės D.Mickevičiūtės, genetiškai paveldima gali būti depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenijos spektro ligos.

Genetika – dar ne lemtis

Vis dėlto psichikos sveikatai didelės reikšmės turi ne tik genetinis paveldimumas, bet ir aplinka, kurioje vaikas auga, kuri jį supa. Sunkaus temperamento vaikas, kurio tėvai yra pajėgūs sukurti tvirtą ir saugų tarpusavio ryšį, gali išmokti valdyti savo impulsus.

"Šiuo metu mokslo pasaulyje vis daugiau kalbama apie tai, kad gyvenimo patirtis netgi pajėgi keisti genetinę informaciją: kadangi tai, ką paveldime su savo genais, pasireiškia ne 100 proc., o priklausomai nuo kitų veiksnių (pavyzdžiui, kitų genų įtakos), sutrikimas kartais gali ir nepasireikšti", – teigia D.Mickevičiūtė.

Gydytoja priduria, kad yra pastebėta, jog sukurtas saugus ryšys tarp kūdikio ir mamos gali apsaugoti vaiką nuo depresijos ar nerimo sutrikimų paauglystėje ir suaugus.

Ugdyti atsparumą

Psichologinių veiksnių, lemiančių jauno žmogaus psichikos sveikatą, ko gero, visiškai išvengti neįmanoma, nes neįmanoma apsisaugoti nuo tokių sukrėtimų kaip artimųjų netektys, įvairios krizės.
Pasak psichiatrės D.Mickevičiūtės, mokslininkai pastebėjo, kad vaikystėje patirta prievarta yra susijusi su arterinio kraujospūdžio padidėjimu suaugus.

Kadangi nei išvengti sukrėtimų, nei pakeisti savo genetinio fondo neįmanoma, reikėtų koncentruotis į tai, ką galima keisti. Vienas tokių dalykų – atsparumo neigiamiems faktoriams didinimas.

"Jau kūdikystėje reikia stengtis užmegzti kuo tvirtesnį ryšį tarp vaiko ir tėvų, – pataria D.Mickevičiūtė. – Būtina teikti pagalbą tėvams, jei jiems iškyla sunkumų, laiku pastebėti ir teikti pagalbą, jei tėvai kenčia nuo depresijos ar kitų psichikos sutrikimų."

Gali slypėti rimtesnių dalykų

Kokios psichikos sveikatos problemos kamuoja paauglius dažniausiai? Psichiatrė D.Mickevičiūtė pasakoja, kad dažniausiai į vaikų ir paauglių psichiatrus kreipiamasi dėl elgesio ir emocijų sutrikimų. Vis dėlto vertėtų atkreipti dėmesį, kad šie sutrikimai gali slėpti daug rimtesnes problemas.

Paaugliškas maištas, bėgimai iš namų, dėl nuolatinės įtampos namuose kylantys konfliktai su tėvais – tai ne šiaip bruožai, rodantys paauglio nesuvaldomą prigimtį.
Jaunuolio dirglumas, maištavimas, pyktis gali būti ir depresijos išraiška. Labai svarbu, kad namuose būtų bendraujama, kalbama ir aiškinamasi apie kankinančias problemas, bėdas.

"Vaikų ir paauglių psichologinė būsena labai susijusi su kitais šeimos nariais, jų būsenomis, tarpusavio santykiais, todėl, norint padėti vienam šeimos nariui, kartais prireikia spręsti ir kitų šeimos narių problemas", – pasakoja D.Mickevičiūtė.

Paauglių ir vaikų psichikos problemų gydymas pradedamas nuo psichoterapijos ir psichologinės pagalbos.

Grėsminga rizika

Pasak psichiatrės D.Mickevičiūtės, tarp paauglių, sergančių depresija, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, agresyvaus, impulsyvaus elgesio, turinčių valgymo ar kai kurių kitų sutrikimų, didesnė savižudybių rizika.

Savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo gali būti ir impulsyvus atsakas į krizinę gyvenimo situaciją, kai į vieną krūvą susideda daug nesklandumų. Pavyzdžiui, tėvų skyrybos, girtuokliavimas namuose, patyčios ir nesėkmės mokykloje, tėvų nesidomėjimas vaiku gali ir taip jautrų paauglį paskatinti žengti itin dramatišką žingsnį.

"Tokiam paaugliui nebūtinai nustatytume psichikos ligą, nors psichologinė pagalba būtų tikrai naudinga ir šiuo atveju", – teigia D.Mickevičiūtė.

Laimėjimas: dėmesys laiku

Ne visos paauglystėje išgyventos psichikos sveikatos problemos gali pasireikšti  žmogui jau suaugus. Tačiau tokios ligos kaip depresija ar bipolinis sutrikimas paauglystės metais tik prasideda, o suaugus gali tęstis. Šizofrenijos spektro sutrikimai taip pat prasideda paauglystėje, o suaugus simptomų tik daugėja. Tiesa, šie sutrikimai gali apsiriboti ir vienu epizodu.

Taigi, žmonėms, turėjusiems psichikos sveikatos problemų paauglystėje, didesnė tikimybė susidurti su šiomis problemomis nei tiems, kurie tokių problemų neturėjo.

Vis dėlto gydytoja priduria, kad, laiku atkreipus dėmesį į tokio pobūdžio sutrikimus ir suteikus paaugliui tinkamą pagalbą, poveikis bus kur kas didesnis nei tuo atveju, jei pagalbos ieškotų jau suaugęs žmogus su įsisenėjusiomis problemomis.

Elgesys, keliantis susirūpinimą

Tėvai turėtų susirūpinti savo paauglio vaiko psichikos sveikata pastebėję, kad vaikas nuolat yra liūdnas ir tas liūdesys ne mažėja, o atvirkščiai – didėja. Pastebėjus, kad vaikui nesiseka mokslai arba jis nemoka palaikyti santykių su bendraamžiais, būtų naudinga pasikonsultuoti su specialistais.

Labai svarbu laiku atkreipti dėmesį, jei paklusnus, gerai besimokantis vaikas tampa maištingas, pradeda bendrauti su neaiškiomis kompanijomis, apleidžia mokslus, užsisklendžia savyje. Arba atvirkščiai: jei vaikas tampa pernelyg pakilios nuotaikos, jo išvaizdos pokyčiai tampa itin drastiški, miegui užtenka tik kelių valandų.

Kadangi šie požymiai gali sutapti ir su įprastomis paauglio nuotaikomis, tėvams kartais būna sunku atskirti, ar tai tiesiog nuotaikų kaita, ar psichikos sveikatos sutrikimų simptomai. "Visada, kai neramu, galima pasitarti su psichikos sveikatos specialistais, dirbančiais su paaugliais, kurie ir padės suprasti, ar tai yra paauglystės požymiai, ar reikėtų įtarti sutrikimą", – pataria psichiatrė.

Neapsimesti, kad viskas gerai

Dažnai tėvai, nežinodami, kaip palengvinti vaiko, turinčio psichikos problemų, dalią, pradeda jį lepinti, arba atvirkščiai – apsimeta, kad viskas yra gerai ir elgiasi su vaiku taip, tarsi jis būtų sveikas.
Pasak D.Mickevičiūtės, abu šie kraštutinumai kenkia, jei vaikas turi psichikos sveikatos problemų. Gydytojos teigimu, užimtumas, tam tikras krūvis padeda vaikui greičiau sveikti ir grįžti į normalų gyvenimą.

Paaugliui susidūrus su psichikos sutrikimais, sunkų laiką išgyvena ir jo tėvai. Tėvus dėl šių bėdų gali kankinti kaltės jausmas, savigrauža ar pyktis. Jiems tai gali būti taip pat nauja, karti patirtis, kelianti daugybę klausimų.

Pasak D.Mickevičiūtės, tėvams taip pat rekomenduotina kreiptis pagalbos į psichologą, kuris padėtų rasti atsakymus į iškylančius klausimus, išsiaiškinti kamuojančias negatyvias emocijas.

"Labai naudingos gali būti tėvų savipagalbos grupės, kur bendraujama su tą patį išgyvenančiais tėvais, taigi galima jausti supratimą, palaikymą, taip pat pasidalyti tarpusavyje atrastais sprendimais", – teigia psichiatrė.