- Skaistė Kalininaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Depresija, stresas, elgsenos sutrikimai – ar tai vargina tik suaugusiuosius? Anaiptol. Specialistai pastebi, kad su neigiamais šiuolaikinio gyvenimo aspektais šiandien susiduriama paauglystėje. Remiantis ES jaunimo ataskaita, psichikos sveikatos problemos tarp jaunų žmonių dabar nepalyginti dažnesnės.
Paveldimumas turi įtakos
Mokslai, informacijos gausa, visuomenės, populiariosios kultūros spaudimas būti geresniam ir išskirtinesniam, konkurencija – į tai vaikai panardinami jau kone nuo darželio. Nieko keisto, kad susiduriama su psichikos sveikatos problemomis.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė pasakoja, kad veiksnius, darančius teigiamą ir neigiamą įtaką psichikos sveikatai, galima suskirstyti į biologinius, psichologinius ir socialinius. Šie trys veiksniai tarpusavyje yra susipynę, tad gali vienas kitą sustiprinti.
"Sunkiausia padaryti įtaką biologiniams veiksniams, nes tai informacija, kurią žmogus gauna gimdamas – įgimtas polinkis sirgti tam tikromis ligomis, temperamentas, tam tikras intelektas", – teigia psichiatrė D.Mickevičiūtė.
Pavyzdžiui, neramūs, reikalaujantys didesnio rūpesčio, sunkiai auginami vadinamojo sunkaus temperamento kūdikiai, vėliau, paauglystėje, turi didesnę riziką įgyti elgesio, emocinių sutrikimų, taip pat ir priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Pasak psichiatrės D.Mickevičiūtės, genetiškai paveldima gali būti depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenijos spektro ligos.
Genetika – dar ne lemtis
Vis dėlto psichikos sveikatai didelės reikšmės turi ne tik genetinis paveldimumas, bet ir aplinka, kurioje vaikas auga, kuri jį supa. Sunkaus temperamento vaikas, kurio tėvai yra pajėgūs sukurti tvirtą ir saugų tarpusavio ryšį, gali išmokti valdyti savo impulsus.
"Šiuo metu mokslo pasaulyje vis daugiau kalbama apie tai, kad gyvenimo patirtis netgi pajėgi keisti genetinę informaciją: kadangi tai, ką paveldime su savo genais, pasireiškia ne 100 proc., o priklausomai nuo kitų veiksnių (pavyzdžiui, kitų genų įtakos), sutrikimas kartais gali ir nepasireikšti", – teigia D.Mickevičiūtė.
Gydytoja priduria, kad yra pastebėta, jog sukurtas saugus ryšys tarp kūdikio ir mamos gali apsaugoti vaiką nuo depresijos ar nerimo sutrikimų paauglystėje ir suaugus.
Ugdyti atsparumą
Psichologinių veiksnių, lemiančių jauno žmogaus psichikos sveikatą, ko gero, visiškai išvengti neįmanoma, nes neįmanoma apsisaugoti nuo tokių sukrėtimų kaip artimųjų netektys, įvairios krizės.
Pasak psichiatrės D.Mickevičiūtės, mokslininkai pastebėjo, kad vaikystėje patirta prievarta yra susijusi su arterinio kraujospūdžio padidėjimu suaugus.
Kadangi nei išvengti sukrėtimų, nei pakeisti savo genetinio fondo neįmanoma, reikėtų koncentruotis į tai, ką galima keisti. Vienas tokių dalykų – atsparumo neigiamiems faktoriams didinimas.
"Jau kūdikystėje reikia stengtis užmegzti kuo tvirtesnį ryšį tarp vaiko ir tėvų, – pataria D.Mickevičiūtė. – Būtina teikti pagalbą tėvams, jei jiems iškyla sunkumų, laiku pastebėti ir teikti pagalbą, jei tėvai kenčia nuo depresijos ar kitų psichikos sutrikimų."
Gali slypėti rimtesnių dalykų
Kokios psichikos sveikatos problemos kamuoja paauglius dažniausiai? Psichiatrė D.Mickevičiūtė pasakoja, kad dažniausiai į vaikų ir paauglių psichiatrus kreipiamasi dėl elgesio ir emocijų sutrikimų. Vis dėlto vertėtų atkreipti dėmesį, kad šie sutrikimai gali slėpti daug rimtesnes problemas.
Paaugliškas maištas, bėgimai iš namų, dėl nuolatinės įtampos namuose kylantys konfliktai su tėvais – tai ne šiaip bruožai, rodantys paauglio nesuvaldomą prigimtį.
Jaunuolio dirglumas, maištavimas, pyktis gali būti ir depresijos išraiška. Labai svarbu, kad namuose būtų bendraujama, kalbama ir aiškinamasi apie kankinančias problemas, bėdas.
"Vaikų ir paauglių psichologinė būsena labai susijusi su kitais šeimos nariais, jų būsenomis, tarpusavio santykiais, todėl, norint padėti vienam šeimos nariui, kartais prireikia spręsti ir kitų šeimos narių problemas", – pasakoja D.Mickevičiūtė.
Paauglių ir vaikų psichikos problemų gydymas pradedamas nuo psichoterapijos ir psichologinės pagalbos.
Grėsminga rizika
Pasak psichiatrės D.Mickevičiūtės, tarp paauglių, sergančių depresija, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, agresyvaus, impulsyvaus elgesio, turinčių valgymo ar kai kurių kitų sutrikimų, didesnė savižudybių rizika.
Savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo gali būti ir impulsyvus atsakas į krizinę gyvenimo situaciją, kai į vieną krūvą susideda daug nesklandumų. Pavyzdžiui, tėvų skyrybos, girtuokliavimas namuose, patyčios ir nesėkmės mokykloje, tėvų nesidomėjimas vaiku gali ir taip jautrų paauglį paskatinti žengti itin dramatišką žingsnį.
"Tokiam paaugliui nebūtinai nustatytume psichikos ligą, nors psichologinė pagalba būtų tikrai naudinga ir šiuo atveju", – teigia D.Mickevičiūtė.
Laimėjimas: dėmesys laiku
Ne visos paauglystėje išgyventos psichikos sveikatos problemos gali pasireikšti žmogui jau suaugus. Tačiau tokios ligos kaip depresija ar bipolinis sutrikimas paauglystės metais tik prasideda, o suaugus gali tęstis. Šizofrenijos spektro sutrikimai taip pat prasideda paauglystėje, o suaugus simptomų tik daugėja. Tiesa, šie sutrikimai gali apsiriboti ir vienu epizodu.
Taigi, žmonėms, turėjusiems psichikos sveikatos problemų paauglystėje, didesnė tikimybė susidurti su šiomis problemomis nei tiems, kurie tokių problemų neturėjo.
Vis dėlto gydytoja priduria, kad, laiku atkreipus dėmesį į tokio pobūdžio sutrikimus ir suteikus paaugliui tinkamą pagalbą, poveikis bus kur kas didesnis nei tuo atveju, jei pagalbos ieškotų jau suaugęs žmogus su įsisenėjusiomis problemomis.
Elgesys, keliantis susirūpinimą
Tėvai turėtų susirūpinti savo paauglio vaiko psichikos sveikata pastebėję, kad vaikas nuolat yra liūdnas ir tas liūdesys ne mažėja, o atvirkščiai – didėja. Pastebėjus, kad vaikui nesiseka mokslai arba jis nemoka palaikyti santykių su bendraamžiais, būtų naudinga pasikonsultuoti su specialistais.
Labai svarbu laiku atkreipti dėmesį, jei paklusnus, gerai besimokantis vaikas tampa maištingas, pradeda bendrauti su neaiškiomis kompanijomis, apleidžia mokslus, užsisklendžia savyje. Arba atvirkščiai: jei vaikas tampa pernelyg pakilios nuotaikos, jo išvaizdos pokyčiai tampa itin drastiški, miegui užtenka tik kelių valandų.
Kadangi šie požymiai gali sutapti ir su įprastomis paauglio nuotaikomis, tėvams kartais būna sunku atskirti, ar tai tiesiog nuotaikų kaita, ar psichikos sveikatos sutrikimų simptomai. "Visada, kai neramu, galima pasitarti su psichikos sveikatos specialistais, dirbančiais su paaugliais, kurie ir padės suprasti, ar tai yra paauglystės požymiai, ar reikėtų įtarti sutrikimą", – pataria psichiatrė.
Neapsimesti, kad viskas gerai
Dažnai tėvai, nežinodami, kaip palengvinti vaiko, turinčio psichikos problemų, dalią, pradeda jį lepinti, arba atvirkščiai – apsimeta, kad viskas yra gerai ir elgiasi su vaiku taip, tarsi jis būtų sveikas.
Pasak D.Mickevičiūtės, abu šie kraštutinumai kenkia, jei vaikas turi psichikos sveikatos problemų. Gydytojos teigimu, užimtumas, tam tikras krūvis padeda vaikui greičiau sveikti ir grįžti į normalų gyvenimą.
Paaugliui susidūrus su psichikos sutrikimais, sunkų laiką išgyvena ir jo tėvai. Tėvus dėl šių bėdų gali kankinti kaltės jausmas, savigrauža ar pyktis. Jiems tai gali būti taip pat nauja, karti patirtis, kelianti daugybę klausimų.
Pasak D.Mickevičiūtės, tėvams taip pat rekomenduotina kreiptis pagalbos į psichologą, kuris padėtų rasti atsakymus į iškylančius klausimus, išsiaiškinti kamuojančias negatyvias emocijas.
"Labai naudingos gali būti tėvų savipagalbos grupės, kur bendraujama su tą patį išgyvenančiais tėvais, taigi galima jausti supratimą, palaikymą, taip pat pasidalyti tarpusavyje atrastais sprendimais", – teigia psichiatrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Baisu, kad tėvai manęs nesupras ir tik aprėks...“, „Jei pasakysiu, tėvai man išvis uždraus kompu ir telefonu naudotis“, „Žinau, kad tai mano kaltė...“, – kartoja su seksualiniais nusikaltimais internete ...
-
Psichoterapeutė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų5
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą perduodama „infekcija“?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam „paveldimam“...
-
Pandemija: etiketas pakito, bet tebegalioja
Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo ir laisvalaikio įpročius. Pakito ir bendravimas, etiketo taisyklės. Tvirtas rankos paspaudimas jau pamirštas, susitikimai persikėlė į interneto platformas. ...
-
Tyrimas: tik trečdalis socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą1
Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl psichologinių paslaugų prieinamumo asmenims, gyvenantiems socialinės globos namuose, konstatavo, kad tik trečdalis šalyje veikiančių socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą, dar blo...
-
Vaikas – vienišius: ką naudinga žinoti?3
Vienišumas – naujųjų laikų Dievo rykštė žmonijai. Buvo laikas, kai svetur geresnio gyvenimo išvykę ieškoti lietuviai paliko mūsų šalyje daugybę vienišų senyvo amžiaus žmonių. O štai prie&scaro...
-
M. Vitulskis: per šiuos metus netekau pusės šeimos5
Nors viešumoje garsūs aktoriai, dainininkai bei renginių vedėjai visada geros nuotaikos ir kitiems dovanoja puikias emocijas, asmeniniame jų gyvenime pilna skaudulių. ...
-
Paauglių pasimatymai internete: ką naudinga žinoti?
Į virtualią erdvę persikėlė ne tik vaikų ir paauglių mokslai, bendravimas su draugais, laisvalaikis, bet ir romantiški santykiai: pažintys, flirtas, pasimatymai. Tad su vaikais ir paaugliais labai svarbu pasikalbėti ne tik apie pavojingas situa...
-
Pirmoji vaikų meilė – testas ir tėvams
Psichologai teigia, kad vienas sudėtingiausių asmenybės raidos etapų – paauglystė, kai žaižaruoja emocijos ir įsiplieskia jausmai, yra jautrus visai šeimai. Atsakinga artimųjų elgsena gali apsaugoti nuo gyvenimo lūžių, išmokyti...
-
Mamos dienoraštis: ką diedukas padarys, viskas bus gerai!
Kartą gyveno diedukas ir bobutė. Nepasodino jie pupos, kuri praaugtų eilinio daugiabučio stogą ir senieji galėtų be eilės patekti į Dangų. Neturėjo jie ir nuosavo daržo ar kokio nuo sovietinių laikų užsilikusio kolektyvinio sodo su didžiule rop...