- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo sausio 1 d. įsigalioja Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios, kaip šeimos ginčuose padėti taikiai išspręsti kilusias problemas. Mediacija leis sutrumpinti ginčo sprendimo laiką, nes bylinėjimasis teismuose gali užtrukti ir kelerius metus, šalims nereikės samdyti advokatų, nereikės mokėti žyminio mokesčio.
„Privalomoji mediacija reiškia, kad sutuoktiniai turėtų pabandyti susitarti dėl konkrečių dalykų, kurie bus aktualūs ir ateityje, pavyzdžiui, kaip pasidalins turtą, su kuo vaikai gyvens, kokį išlaikymą turėtų gauti vaikai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ginčo šalys privalo susitaikyti – tai tik būdas ir galimybė išspręsti teisines problemas operatyviau, neviešinant kilusio konflikto“, – sako teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.
Šio proceso privalumai – savanoriškumas, lankstumas, konfidencialumas. Mediacijos lankstumas ypač praverčia sprendžiant šeimos ginčus, nes neretai jie būna itin jautrūs. Todėl yra numatytos įvairios šio proceso technikos, pavyzdžiui, asmenys gali atskirai bendrauti su mediatoriumi ir nesusitikti tarpusavyje. Svarbus mediacijos privalumas – konfidencialumas: mediacijos metu atskleista informacija laikoma slapta, ją draudžiama viešinti, nebent ginčo šalys susitartų kitaip, sakoma pranešime.
Mediacijos įstatymas neįpareigoja ginčo šalių susitikti akis į akį ir spręsti savo nesutarimą bendroje mediacijos sesijoje. Be to, įstatymas numato ginčo šalims plačias galimybes bet kuriuo metu, bet kurioje stadijoje pasitraukti iš mediacijos ir kreiptis tiesiogiai į teismą, nenurodant, kodėl tai daroma. Be to, kai mediaciją inicijuoja vienas sutuoktinių ir per nustatytą terminą negaunamas kitos pusės sutikimas, asmenys turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
Privalomoji mediacija reiškia, kad sutuoktiniai turėtų pabandyti susitarti dėl konkrečių dalykų, kurie bus aktualūs ir ateityje.
Mediatoriaus paslaugomis bus galima pasinaudoti nemokamai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ji skirs mediatorių, kuris ir padės visus klausimus išspręsti taikiai, bendru sutarimu. Sutuoktiniai ir patys galės pasirinkti mediatorių iš specialaus Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir pasinaudoti jo paslaugomis, tokiais atvejais paslauga būtų mokama.
Asmenims nemokamos mediacijos paslaugos būtų teikiamos 4 valandas. Pavyzdžiui, mediatorius pasikviestų sutuoktinius, nesutariančius dėl turto padalinimo, ir pasiūlytų galimus sprendimų variantus. Tuomet jie galės apsvarstyti pateiktus pasiūlymus ir per kitą susitikimą su mediatoriumi išsakyti savo nuomonę. Ginčą pavykus išspręsti taikiai, būtų paruošiamas taikos sutarties projektas ar surašomas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, kurį tvirtintų teismas.
Mediacijos paslaugas teikia tik profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai. Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, įstatyme yra numatyti reikalavimai mediatoriams – baigti specialius mokymus ir išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir pateikti tai įrodančius dokumentus, laikytis nešališkumo, konfidencialumo principų, Europos mediatorių elgesio kodekso reikalavimų.
Mediacija taip pat leidžia sumažinti teismų darbo krūvį. Kasmet pirmosios instancijos teismuose ginčo teisena (t. y. tuomet, kai tarp šalių kilęs ginčas) išnagrinėjama apie 8 tūkst. šeimos bylų (išlaikymo vaikams priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, santuokoje įgyto turto padalijimas ir kt.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...
-
Veidotyrininkei vyrai siunčia būsimų žmonų nuotraukas: jie klausia, ar dera4
Pro veidotyrininkės, kūno elgsenos specialistės ir vaikų bei suaugusiųjų karjeros konsultantės Lauros Šukienės akis neprasprūsta niekas. Vos pažvelgusi į nepažįstamą žmogų, moteris esą gali iškloti net ir pačias pikantišk...
-
Auga lietuvių nerimas: iš proto labiausiai veda nežinomybė?
Naujausių apklausų duomenimis. dabar lietuviai nerimauja taip, kaip Ukrainos karo pradžioje. Nerimą dėl saugumo jaučia kas antras gyventojas. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) klinikine psichologe Austėja Domarkaite. ...