- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Nenurašyk, o palaikyk“, – taip skamba žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos edukacinio filmo pirmosios eilutės.
Paviešintas socialinis filmukas, pasakojantis apie Dauno sindromą turinčius vaikus, kaip teigia kūrėjai, yra skirtas patiems jauniausiems žiūrovams – vaikams. Būtent jie, dar sėdėdami pradinės mokyklos suole bei sužinoję apie šį genetinį sutrikimą, išmoks ne tik suprasti, bet ir priimti sindromą turinčius žmones.
Kaip teigia patys filmuko kūrėjai socialiniame tinkle „Facebook“, filmu siekiama ne tik mažinti patyčias, bet ir formuoti tokį požiūrį, kurio dėka šio sindromo paliesti žmonės galėtų tikėtis būti priimti į visuomenę.
Vaizdo įrašas prasideda kasdieniška situacija, kuri nuo pat pradžių parodo realybę, su kuria turi susidurti kiekvienas aplinkos gairių neatitinkantis asmuo. Klientas, užsukęs į restoraną bei sulaukęs aptarnaujančio personalo, pastebi, jog jo užsakymą priims „kitoks“ žmogus. Vyras ne tik nustemba, bet ir sugeba į padavėją pasižiūrėti keistu žvilgsniu, vaikiną nužiūrint nuo galvos iki kojų, nepaisant esminio dalyko – buvo laikomasi visų etiketo taisyklių, todėl šis incidentas neturi pagrindo.
Gydytojai negali atsakyti, kodėl taip nutinka, kadangi tai – atsitiktinumas. Toks atsitiktinumas lyg laimėjimas loterijoje.
Kūrėjai antrina šiai idėjai, informuodami apie Dauno sindromo atsiradimą, įvardydami, kad ne jie patys pasirenka tokį kelią, tačiau tai – itin dažnas sutrikimas, kuris egzistuoja kiekvienoje rasėje ir socialinėje grupėje.
„Prieš tau gimstant tu augai mamos viduje, tu prasidėjai nuo mažos ląstelės, kurią buvo galima pamatyti tik per mikroskopą. Nuo pat pradžių tam tikri dalykai buvo nuspręsti apie tave. Ar tu būsi berniukas, ar mergaitė; tavo akių spalva; ar tu turėsi tiesius plaukus, ar garbanotus. Daug dalykų buvo nuspręsta, kai tu buvai toks mažytis, kad tavęs net nesimatė“, – pasakojama filmuke.
Filme klausiama kiekvieno iš mūsų to, apie ką galime elementariai nesusimąstyti.
– Ar galime pakeisti savo akių spalva?
– Ar galime nuspręsti, kokio ūgio užaugsime?
„Mūsų kūnai sudaryti iš milijardų ląstelių, o kiekvienos ląstelės viduje yra chromosomos. Kai tėčio ir mamos ląstelės susijungia, gauname 23 chromosomas iš kiekvieno – 46 chromosomas iš viso. Kai kūdikis su Dauno sindromu pradėjo augti, jis turėjo 47 chromosomas t. y. jis gavo vieną chromosomą papildomai ir jis, kaip ir jo tėvai, niekaip negalėjo to pasirinkti“.
Maždaug vienas iš 700 kūdikių gimsta su Dauno sindromu, o gydytojai ir mokslininkai negali atsakyti, kodėl taip nutinka, kadangi tai – atsitiktinumas. Toks atsitiktinumas lyg laimėjimas loterijoje, todėl turėtume nepamiršti, kad su sutrikimu esantys žmonės yra žymiai labiau panašūs į kiekvieną iš mūsų.
Filmuke Dauno sindromas pateikiamas per kitokią prizmę, parodant, kaip viena chromosoma daugiau turintis žmogus keliauja per gyvenimą, pradedant nuo kūdikystės, kai juo rūpinasi tėvai, tęsiant sunkiausią dalį – integraciją į aplinką bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti.
Būtent dėl to, edukaciniame filme pateikiamos skirtingo amžiaus vaikų istorijos.
Majus gimė su Dauno sindromu, kadangi tai nėra liga. Majus neserga, o turi papildomą chromosomą. Kaip mes negalėjome pasirinkti, kokia bus mūsų akių spalva, taip ir mažylis negalėjo pasirinkti – turės jis sutrikimą, ar ne.
Dovydas, kaip ir kiti bendraamžiai, eina į darželį ir nors ne taip greitai viską išmoksta bei gali aiškiai pasakyti, kaip draugai, tai netrukdo ne tik jam, bet ir aplinkiniams.
Nikita Marija, nors ir mokosi tą patį, ką ir kiti, jai reikia daugiau laiko ir pastangų, todėl tenka tam tikrus dalykus mokytis atskirai su jai padedančiu mokytoju.
Goda keliauja į gimnastikos treniruotes, tačiau jos sugebėjimai, net ir gimus su Dauno sindromu, yra pavyzdingi bei jų negalėtų atlikti net ir daugelis iš mūsų.
Meidai šeimoje tenka ne vienas darbas ir nors pastangų reikia daugiau, tai niekaip nekeičia jos bendros kasdienybės, leidžiant laiką kartu su artimaisiais.
Dominykas dirba restorane, atlikdamas visas užduotis taip puikiai, kad jis ne tik susidraugauja su klientais, bet ir yra pavyzdingas darbuotojas.
Visas šias asmenybes vienija vienas dalykas – gimimas su 47 chromosomomis. Todėl pagalba bei laiko reikalingumas, atliekant tam tikras užduotis, yra tik detalė, su kuria susiduriame kiekvienas iš mūsų. Juk esame vienodi – vieniems vieni dalykai sekasi labiau, o kitiems mažiau ir tai yra natūralu.
Plačiau istorijas galite išgirsti informatyviame vaizdo įraše:
Primename, kad kovo 21 d. minima tarptautinė Pasaulinė Dauno sindromo diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir formuoti teigiamą požiūrį į žmones su šia negalia bei jų artimuosius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė71
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...