– Metų pabaiga – gyvenimo permąstymo laikas, kai dažnai suintensyvėja tiek teigiamos, tiek neigiamos žmonių emocijos. Ar natūralu, kad laukiant Naujųjų metų emocijos svyruoja?
– Žinoma, natūralu. Reflektuojant ir apmąstant praėjusį laikotarpį gali kilti pačių įvairiausių emocijų – priklausomai nuo to, kokie tie metai buvo, kiek pavyko pasiekti išsikeltų tikslų. Nebūtina savęs įsprausti į rėmus ir manyti, kad turiu jaustis labai pozityviai. Jeigu metai buvo sunkūs, tuomet vienas svarbiausių dalykų šiuo laikotarpiu – gebėjimas save atjausti, palaikyti ir paguosti. Pasišnekėti su savimi taip, kaip kalbėtum su geriausiu draugu ar mylimu žmogumi, kaip ramintum ir guostum jį. Padeda suvokimas, kad ne man vienam sunku, kad tai patiria daugybė žmonių.
Taip pat padeda buvimas mintimis čia ir dabar, savo kūno ir pojūčių stebėjimas, gebėjimas tarsi iš šalies pamatyti savo emocijas ir būseną. Jeigu metai buvo geri, tuomet, aišku, nereikėtų bijoti džiaugtis ir galbūt šventiškai save apdovanoti ar paskatinti naujiems tikslams. Kitaip tariant, orientuotis į teigiamas emocijas, bet kartu labai svarbu atsižvelgti į tai, ką žmogus išgyveno tuo laikotarpiu, apie ką jis reflektuoja.
Skirtingi žmonės gyvena skirtingomis aplinkybėmis, todėl ir jų metai būna skirtingi. Jeigu laikotarpis buvo sunkus – guodžiu ir palaikau save. Jeigu metus laikau sėkmingais, pavyko įgyvendinti tai, ko norėjau, gerai jaučiausi, tuomet nematau prasmės liūdėti. Tokiu atveju džiaugiuosi ir sąmoningai paskatinu save už gerai pragyventą laikotarpį. Kiekvienas renkasi tai, kas tuo metu labiausiai atitinka jo vidinę būseną.
– Tačiau daugeliui sunku džiaugtis, girti, skatinti save. Net jei gyvenime viskas buvo gerai, metų pabaiga vis tiek atrodo kaip kažko pabaiga…
– Mano giliu įsitikinimu, žmonėms džiaugtis sunku todėl, kad jie dažnai apskritai sau neleidžia jausti emocijų. Daugybė žmonių nenori jausti liūdesio, nenori jaustis blogai, todėl tas būsenas užspaudžia. Tuomet turime padarinių – žmogus nejaučia nieko, tarsi atbukęs. Jeigu neleidai sau išliūdėti dalykų, sunkias emocijas stūmei šalin, natūralu, kad vėliau bus sunku džiaugtis, nes šis gebėjimas tarsi išjungtas.
Todėl verta savęs paklausti: ar aš išverkiau visas ašaras, ar išliūdėjau tai, kas turėjo būti išliūdėta, kad galėčiau įsileisti naujus dalykus į savo gyvenimą? Nuo to, matyt, ir reikėtų pradėti. Daugybė žmonių gyvena sparčiu tempu, bėga nuo savęs ir nenori būti su savo emocijomis, nes jos trukdo.
Visai nebūtina tą dieną permąstyti viso gyvenimo ir ieškoti, ką padarei blogai. Jei jau norisi apmąstyti, geriau pagalvoti, už ką galėtum save pagirti.
Tarpšventinis laikotarpis gali būti gera proga labiau atsisukti į save ir sąžiningai pasižiūrėti, su kokiomis emocijomis neleidau sau būti. Išbuvus su sunkiais dalykais, gali atsiverti durys ir pozityvesniam ateities matymui, ir geresnei savijautai.
– Yra posakis: „Kaip sutiksi Naujuosius metus, tokie metai ir bus.“ Ar vadovavimasis juo gali atnešti daugiau ramybės į gyvenimą? Ar, pavyzdžiui, susikurtas jaukumas ir tvarka namuose iš tiesų padeda nusiraminti ir susidėlioti mintis?
– Psichologijoje vartojamas terminas „save išpildanti pranašystė“. TŠi sąvoka reiškia, kad tai, kuo tiki, pats paverti tikrove. Jeigu tikiu pasakymu, kad kaip sutiksiu Naujuosius, tokie jie ir bus, yra didelė tikimybė, kad ši pranašystė išsipildys. Tai galima išnaudoti kuriant norimas būsenas – ramybę, gerą nuotaiką. Tada žmogus jaučiasi turintis daugiau kontrolės savo gyvenime, nors iš tiesų gyvenimas ne viską leidžia kontroliuoti. Tikėjimas, kad sukurta būsena „keliaus“ kartu per visus metus, mums suteikia daugiau vidinio stabilumo, nes mes patys išpildome tai, kuo tikime.
– Dažnai planuojama nuo Naujųjų pradėti kažką keisti. Ar tokia nauja pradžia turi prasmės, ypač kai tie geri norai greitai išblėsta ir grįžtame ten, kur buvome? Ar ji netampa emocine našta?
– Ir taip, ir ne. Tai labai subtilus klausimas. Mes žinome riziką, kad galime sau daug ko prisižadėti ir to neįgyvendinti. Kita vertus, mūsų psichikai patinka aiškūs atskaitos taškai. Tyrimai rodo, kad motyvuoja pradžia, kuri yra su kažkuo susieta, reikšminga, lengvai įsimenama. Naujųjų metų riba yra momentas, kurį paprasta atsiminti, ir jis gali tapti motyvacijos šaltiniu.
Daug kas priklauso nuo to, kokius tikslus sau keliame – ar jie yra primesti aplinkos, visuomenės, ar iš tiesų kyla iš vidaus. Pavyzdžiui, sportas nuo Naujųjų metų – dažnas tikslas, tačiau neturint gilesnio, vertybinio pagrindimo, nematant prasmės, kodėl man to reikia, žmonės greitai jo atsisako ir nusivilia, sakydami, kad niekas neveikia.
Iš tiesų tikslą galime kelti bet kada ir bet kada pradėti pokytį, o Naujųjų metų pradžia gali tapti papildomu motyvatoriumi. Viskas priklauso ne nuo datos, o nuo mūsų. Jei tai atrodo tinkamas metas startui – kodėl gi ne? Svarbiausia vėliau tų tikslų siekti. Pasiekti pavyks, jei kursime įpročius, matysime prasmę ir jausime tikrą vidinę motyvaciją. Jei tikslai kyla iš vidaus, nėra primesti, tuomet turime ir stipresnį pagrindą juos įgyvendinti.
– Ką žmogus galėtų sau padovanoti emociškai, kad metai prasidėtų ne nuo streso, o nuo vidinės ramybės ir savęs priėmimo? Kokius paprastus emocinės higienos ritualus ar įpročius rekomenduotumėte?
– Pirmas palinkėjimas – nepaskandinti šventės alkoholyje. Dažnai įsivaizduojama, kad Naujieji metai būtinai turi būti švenčiami su alkoholiu. Kalėdos daugeliui yra šeimos šventė, o Naujieji dažnai tampa švente su draugais, bendraminčiais, su tais žmonėmis, su kuriais gera eiti gyvenimo keliu. Tai gali būti laikas pabendrauti, pažaisti stalo žaidimus, tiesiog pabūti kartu.
Kiekvienas renkasi pagal save, savo amžiaus etapą ir poreikius. Vieniems norisi šventinės aprangos ir atributų, kitiems to nereikia. Tačiau labai svarbu puoselėti ryšį su kitais žmonėmis, neužspausti savęs griežtais reikalavimais, kaip turi atrodyti šventė, leisti sau atsipalaiduoti ir susikurti tokią patirtį, kuri atneša pozityvių emocijų, lydinčių į ateinančius metus.
Taip pat visai nebūtina tą dieną permąstyti viso gyvenimo ir ieškoti, ką padarei blogai. Jei jau norisi apmąstyti, geriau pagalvoti, už ką galėtum save pagirti – su kokiais iššūkiais susitvarkei, kokius sunkumus įveikei. Mums reikia daugiau palaikymo sau, daugiau švelnių žodžių vidinėje kalboje. Naujieji metai – puiki proga pradėti švelniau kalbėtis su savimi.
Naujausi komentarai