- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikų psichologai tvirtina, kad tėvai vis dažniau kreipiasi į gydytojus su klausimais, ar tikrai jų atžalos netoleruoja laktozės, ar neserga depresija, šizofrenija, ar neturi kokių nors įgimtų raidos sutrikimų. Mat esą tarp jaunimo atsirado nauja mada patiems diagnozuoti sau ligas ir tuo didžiuotis. Apie naują paauglių maniją, jos žalą ir kaip reaguoti tėvams LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Edvardu Šidlausku.
– Teigiate, kad tarp paauglių plinta nauja mada patiems sau diagnozuoti ligas. Gal galite papasakoti plačiau?
– Įvardinčiau tai kaip savotišką maišto kultūrą, kuri buvo būdinga šio amžiaus tarpsnio vaikams visais laikais. Buvo gotai, pankai, hipiai ir t. t. Tai yra tokia raidos stadija, kai aš jau – nebe vaikas, bet dar ir – ne suaugęs. Tik bandau dar pritapti prie to naujo socialinio „rūbo“. Ir dažnai jis daugeliui būna kažkoks nepatogus, per sunkus. Galbūt slegia per aukšta atsakomybės kartelė. Turbūt yra lengviau tiesiog susirasti kažkokią alternatyvą. Susiradus kažkokį vaidmenį, jaunuolis tarsi apsidraudžia, kad jam nereikėtų atlikti privalomų pareigų. Tarkim, ako, serga depresija ar dar kažkuo. Būtų vienas iš paprasčiausių paaiškinimų, kad tai yra tiesiog raida.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl nuo išvaizdos, įvaizdžio pokyčių pereita prie kūno būsenos, nes dabar jaunimas kaip sakote, linkęs sau susigalvoti būtų ir nebūtų ligų?
– Sakyčiau, kinta ne koncepcijos, o jos formos. Taip veikia mada, kuri sukasi kaip užburtas ratas. Turbūt yra lengviau pasakyti, kad aš, tarkim, sergu šizofrenija nei įsiverti šimtą auskarų ar prisidaryti kažkokių tatuiruočių ant kūno. Manau, gal ir nuomonių formuotojai prie to prisideda viešai pareikšdami, kad aš turiu tam tikrą ligą. Sukūręs tokį ypatumą sulaukia ir daugiau dėmesio. O vaikai, žinoma, nesąmoningai tai kopijuoja. Autoriteto galia yra labai įtaigi, ji stipriai veikia tokio amžiaus jaunuolius. Juolab kad mes daug ką priimame nekritiškai, ypač paaugliai.
– Jūs paminėjote, kad tai propaguoja ir dalis visuomenės, ypač tie žmonės, kurie yra dėmesio centre. Bet galima įžvelgti ir pliusų: paauglių kalbos apie tokius sutrikimus paskatino visuomenę garsiai apie tai kalbėti. Jau nebėra gėda pripažinti turint psichikos sutrikimų, kai anksčiau ši tema buvo tabu.
– Taip. Viena iš teigiamų pusių ta, kad vyksta tam tikras destigmatizavimas tų lipinamų „etikečių“. Atsiranda neuroįvairovė, kad yra žmonių su skirtinga psichikos struktūra. Teigiama pusė ta, kad tai paaugliai priima draugiškai, palaiko panašius žmones. Tačiau, kaip minėjau, nėra to kritinio aspekto. Tai – daugiau emocijos, kurios paauglystėje gerokai stipresnės ir vėliau atvėsta. Pasaulį jie mato ir rožinėmis spalvomis, ir kartu negatyviomis, tamsiomis spalvomis.
– Iš kur kyla toks susigalvojimas, kad serga šizofrenija ar depresija?
– Man tai byloja apie vieną paprastą dalyką – meilės trūkumą. Jaunas žmogus nesijaučia gerai savo kailyje ir tinkamai priimtas. Manau, vienas iš atsakymų galėtų būti, kad tokiu būdu norima atkreipti į save dėmesį, kad jį pastebėtų. Tokiu būdu tikimasi sulaukti rūpesčio, meilės, šilumos, atlaidesnio bendravimo. Suteikus iš tiesų tos žmogiškos šilumos, paaugliui gal dingtų noras ieškoti ir tų diagnozių.
– Jeigu vaikas nesulaukia to norimo dėmesio, meilės, kokia žala padaroma paauglio raidai?
– Visą žalos spektrą sunku numatyti, bet, be abejo, toks išmoktas asmenybės „aukos“ elgesys, kad galiu kažko nevalgyti, kas reikalinga, arba kažko nedaryti, skatina ne norą kovoti už save, o, priešingai, – norą pasiduoti. Tai nėra gerai, bet sunku pasakyti, kaip tai paveiks ateityje. Manau, daugiau turės neigiamos įtakos.
– Kokių patarimų duotumėte paauglius auginantiems tėvams? Kaip jiems atskirti, kada vaikas tikrai turi tam tikrų sutrikimų, o kada tik apsimetinėja?
– Reikėtų paminėti, kad daugelis psichinių sutrikimų yra nulemti mūsų kultūros, mūsų aplinkos. Pavyzdžiui, tam tikri valgymo sutrikimai būdingi tik krikščionių civilizacijoje. Japonai, indai to neturi. Nežinau, galbūt čia – naujas reiškinys. Siūlyčiau tėvams priimti tai galbūt kaip tikimybę, nesiginčyti ir nuvesti vaiką pas specialistą, kad įsitikintų, ar tai tariama diagnozė, ar ne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Psichologas apie influencerius: arba iškrenti iš žaidimo, arba varai, kol nenumirsi19
Kodėl smalsu žiūrėti į nepažįstamus žmones, sekti jų gyvenimus ir bandyti susisiekti? Anot psichologo, socialinių mokslų daktaro Tomo Lagūnavičiaus, viskas paprasta ir grįsta mokslu. ...
-
Alternatyva ekranams – žaidimai su konstruktoriais1
Šiuolaikiniams vaikams prieinamas beribis žaidimų ir veiklų pasirinkimas, tačiau dažnas vis tiek daugiausia laiko praleidžia žiūrėdamas į ekranus. Tiesa, ekspertai vienbalsiai sutinka, kad atsakomybė tenka ir tėvams – neretai kitomis e...
-
Popamokinės veiklos ir lavina, ir gali sukelti pervargimą
Tėvai savo atžaloms stengiasi suteikti geriausias sąlygas, užauginti protingą, savimi pasitikinti vaiką, tad negaili laiko ir investicijų rinkdamiesi ne tik mokyklą, bet ir neformalųjį ugdymą. Vis dėlto kartais pamirštama, kur yra aukso vidu...
-
„Pagalbos moterims linijos“ vizija – išgirsti kiekvieną moterį2
Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną viso pasaulio bendruomenė pradeda tarptautinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija tęsiasi iki gruo...
-
Stresą lietuviams sukelia net Kalėdos: mokslininkai turi paaiškinimą1
Psichologų iniciatyva antrus metus iš eilės matuojamas Lietuvos visuomenės streso lygis. Skelbiama, kad šiuo metu streso vėl padaugėjo. Didžiausi stresoriai – tai, kas susiję su darbu: nestabilumas ir krūviai, o pirmoje vietoje &nda...
-
Kokių klaidų daro tėvai, kalbėdami apie patyčias1
Kartais patyčias norma paverčia patys tėvai, ragindami vaiką pakovoti už save, nesiskųsti, nekreipti dėmesio arba kirsti atgal besityčiojančiam vaikui. Esą truputis patyčių užgrūdina ir formuoja kietą charakterį. Psichologė Karolina Gurskien...
-
Apklausa: nerimą ir stresą jaučia ketvirtadalis gyventojų5
Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad nuo 20 proc. pavasarį iki 25 proc. rudenį padidėjo ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis, pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje ir Izraelyje....
-
„Kauno dienos“ studijoje – D. Stankevičius: baisiausia, kai bijai būti žmogumi3
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi VšĮ „Skirtingos spalvos“ iniciatorius Dalius Stankevičius. ...
-
Psichologinių iššūkių vaikams – vis daugiau1
2022 m. atlikti tyrimai rodo, kad maždaug penki mokiniai iš 30 klasėje jau susiduria arba dar susidurs su psichologiniais iššūkiais. Anot psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskien...
-
Lietuvos psichologai mano, kad nepilnamečiams reikia pasakoti apie LGBTQI60
Lietuvos psichologų sąjunga ragina Seimą atsisakyti įstatymo nuostatos, kad informacija apie LGBTQI žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. ...