Mano vaikas manęs neklauso! Ar tikrai?

„Atsiminkime svarbią taisyklę: vaikai stebi suaugusiųjų elgesį ir iš jų mokosi!“ – sako Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos "Eureka" mokytoja Liutaura Alkimavičiūtė. Pedagogė pristato savo ir mokslininkų įžvalgas apie pozityvų vaikų auklėjimą ir pateikia keletą gerai visiems žinomų scenarijų.

Apsilankymas prekybos centre

Auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką apsilankymas prekybos centre dažnai tampa dideliu išbandymu tiek tėveliams, tiek ir vaikui. Mažasis bėgioja, nori paliesti ir paimti viską, ką mato lentynose. Tėveliai atsisako pirkti tai, kas nebuvo planuota, ir dėl to vaikas ima verkti.

Kokios gali būti tokio vaiko elgesio priežastys? L.Alkimavičiūtė pastebi, kad vaiko nervų sistema, atsidūrus aplinkoje, kurioje itin daug dirgiklių (spalvos, garsai, šviesos ir kt.), yra perkraunama, jis nebežino, kaip atsikratyti įtampos. Į tokį vaiko elgesį nepatariama atsakyti tokiu pačiu pykčio priepuoliu. Vaikas dar nevaldo savo emocijų ir nesuvokia, kas su juo vyksta.

Psichologė, daugybės knygų autorė Isabelle Filliozat isterijos apimtą vaiką pataria apkabinti. Tvirtas apkabinimas leis jūsų vaikui pasijusti saugiam ir mylimam, nes būtent meilaus fizinio kontakto metu išsiskiria oksitocinas – vienas iš laimės hormonų.

I.Filliozat taip pat pataria duoti savo vaikui užduotį, kuri atitiktų jo gebėjimus. Pavyzdžiui, esant parduotuvės vaisių skyriuje, galima paprašyti mažojo į pirkinių krepšį įdėti kelis raudonus obuolius. Tokiu metu dirbs kaktinė ir asociacinės smegenų zonos. Prisiminkite, kai smegenys neturi darbo, jos pačios jo susiranda.

Kryptis: mokytoja L.Alkimavičiūtė ragina auginti vaikus vengiant įsakinėjimo ir paliekant apsisprendimo teisę.

„Ne ne ne“ arba „stop“ galia

L.Alkimavičiūtė siūlo prisiminti atvejį, kai pastarąjį kartą savo mažyliui sakėte „ne“.

„Galbūt jis bandė pasiekti besikraunantį mobilųjį telefoną ar kapstė gėlės vazoną? Žodis „ne“ jūsų vienų, dvejų ar trejų metų vaikui nedaug tereiškia. Ypač jei „ne“ sakomas besišypsant ir švelniu tonu, nes tai leidžia suprasti, kad nieko blogo nevyksta. Kitas kraštutinumas, kurio geriau vengti, tai „ne“ sušukimas stipriu, griežtu tonu. Tokiu atveju vaikas patiria baimę, jaučiasi blogas, tačiau vis tiek nesuvokia, kodėl jūs piktai žvelgiate, juk jis tik kapsto žemę, kuri tokia šalta, puri ir maloni liesti“, – atkreipia dėmesį L.Alkimavičiūtė.

Tėvų atsakas į vaiko elgesį ir emocijas yra vienas svarbiausių veiksnių, parodančių, koks vaikas bus užaugęs.

Dažnai kartojant žodį „ne“, ilgainiui vaikas ima jo nebegirdėti. Tad kaip sustabdyti vaiką nuo netinkamo elgesio? L.Alkimavičiūtė, remdamasi psichologės I.Filliozat įžvalgomis, siūlo išmokti tėveliams sakyti „stop“. I.Filliozat pastebi, kad, sakant „stop“, akys išsiplečia, tonas yra liepiamasis, o ne kaltinamasis. Sustabdžius vaiką, galima jo paprašyti trumpai, keliais žodžiais, paaiškinti, kodėl nevalia taip elgtis. Taip pat galima parodyti alternatyvą, kaip vaikas gali elgtis. Pavyzdžiui, ne tampyti katiną už uodegos, o švelniai jį paglostyti. Juk ir vaikui nepatiktų, jei jį kas nors tampytų už plaukų, nes jam skaudėtų.

„Vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį, stengiasi patenkinti savo poreikius ir išbandyti jėgas, todėl visiškai natūralus jo noras viską pačiam paliesti, paimti, numesti“, – atkreipia dėmesį L.Alkimavičiūtė.

Priešgyniavimas ir įsakinėjimai

Dvejų metų vaikai ima priešintis tėvų nurodymams, nes pradeda suprasti, kad jie yra asmenybės ir gali priimti sprendimus.

Pavyzdžiui, ruošiantis vaikui į mokyklą, tėveliai mato, kad lauke lyja, šalta, ir prašo vaiko apsiauti tinkamą tokiam orui avalynę. Pasitaiko atvejų, kai vaikas ne iš karto sutinka rengtis vieną ar kitą drabužį, tad tėvai neretai pakelia toną. Kodėl kyla tokio tipo konfliktai? Psichologės I.Filliozat teigimu, vaikas bijo, kad, nepaliekant jam pasirinkimo laisvės, yra naikinamas jo savasis „aš“.

L.Alkimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad, mažajam paklusus įsakymui apsiauti lietaus avalynę, vaiko smegenų kaktinė sritis nedirbs. Pageidaujant, kad vaikas nustotų ožiuotis, svarbu leisti jo smegenims dirbti, priimti sprendimus. Tokioje situacijoje vaiką galima mokyti asociacijų – kai lyja, aunamės guminius batus, kai sausa – sportinius batelius. Galima paprašyti vaiko atidaryti duris, pažiūrėti, koks oras, ir užduoti keletą klausimų: šalta? Lyja? Sausa? Ne? Taigi, ką aunamės, kai šlapia? Teisingo pasirinkimo atveju svarbu pagirti vaiką, atkreipti dėmesį į tai, koks jis protingas ir kaip puikiai geba spręsti pats!

Daktaro, mokslininko, knygų autoriaus Johno J.Medinos teigimu, tėvų atsakas į vaiko elgesį ir emocijas yra vienas svarbiausių veiksnių, parodančių, koks vaikas bus užaugęs.

„Tad, augindami vaiką, nurodykime jam teisingą kryptį, vengdami įsakinėjimo ir palikdami apsisprendimo teisę“, – atkreipia dėmesį L.Alkimavičiūtė.