Ankstyva pradžia

Laura su vyru kartu jau dešimtmetį. Pora susituokė prieš dvejus metus ir šiandien augina du sūnus. Kadaise, dar mokyklos metais, jie susipažino internetu.

"Tai buvo populiari internetinė pokalbių svetainė "mIRC". Susipažinome mūsų mokyklos kanale, kai kartą virtualiai susiginčijau su kažkokiu vaikinu ir būsimasis vyras mane užstojo. Aš buvau trejais metais jaunesnė už jį. Mėnesį susirašinėjome ir tada sutarėme, kad apsikeisime nuotraukomis. Dar po kelių mėnesių sutarėme, kad kai jį pamatysiu mokykloje, pastumsiu ir pasakysiu: "Čia aš." Tada galiausiai kartą jį pastūmiau ir pasakiau: čia aš. Dar po mėnesio ėjome į pirmą pasimatymą – susitikome išgerti arbatos ir pasivaikščioti parke", – draugystės su vyru pradžią prisimena Laura.

Ji sako, kad kol ši draugystė virto rimtais santykiais, praėjo keleri metai.

Įsisuko į darbus

Laura labai anksti suprato, kad jai svarbu jausti finansinę laisvę. Pirmą kartą ji įsidarbino baigusi vienuoliktą klasę.

"Kai man sukako aštuoniolika metų, nuėjau į kavinę dirbti padavėja. Ten vasarą dirbau du mėnesius, bet kadangi reikėjo grįžti į mokyklą, o aš buvau gera darbuotoja, man pasiūlė tokias sąlygas, kad galėčiau dirbti savaitgaliais ir du vakarus per savaitę. Po pusės metų mane paaukštino iki administratorės pareigų", – apie pirmąją darbo patirtį pasakoja ji.

Vėliau Laura išėjo iš darbo, pagimdė pirmąjį sūnų, o kai jam sukako metukai ir keli mėnesiai, šeimos draugas pasiūlė dirbti jo transporto įmonėje vadybininke. Nuo tos dienos ji jau septintus metus dirba transporto srityje.

Beveik prieš penkerius metus Laura įkūrė savo logistikos įmonę, o šiandien turi ne tik nuosavą verslą, bet ir papildomą darbą – dirba konkurentų įmonėje.

Jos keli telefonai įjungti kiaurą parą, o elektroninį paštą ji vidutiniškai tikrina kas tris minutes. Laura sako, kad ją geriausiai suprasti gali tik tie, kurie dirba logistikos srityje – juk šie žmonės turi būti pasiruošę dirbti 24 val. per parą.

Po gimdymo – už telefono

Kai prieš dvejus metus ji gimdė antrą kartą, pirmą sykį nuoširdžiai sustojo akimirkai ir suprato, kad nėra tokia mama kaip dauguma.

"Ligoninėje atsidūriau anksčiau, nei buvo nustatytas gimdymo terminas, – prisimena moteris. –  Kadangi žinojau, kad kitą dieną man suleis gimdymą skatinančių vaistų, ramiai iš vakaro susidėliojau darbus, visiems nusiunčiau reikiamą informaciją, pranešiau klientams, kad aš rytoj gimdau – neskambinkite man, perdaviau kito žmogaus kontaktinius ir kitus duomenis. Netikėtai po valandos man prasidėjo sąrėmiai. Tada vyrui greitai viską papasakojau: kur yra kokie failai ir kita svarbi informacija, jei kas nors nutiktų."

"Maždaug 30 minučių po gimdymo, kai mane ką tik buvo susiuvę, aš gulėjau ant stalo ir paprašiau vyro, kad duotų telefoną. Radau praleistą skambutį ir iškart, vis dar gulėdama ant stalo, paskambinau išsiaiškinti, kokia yra situacija dėl krovinio. Visą gimdymą galvojau: kas vyksta? Ar jie pasikrovė krovinį? Ir kai kalbėdama telefonu pamačiau smerkiantį sūnų svėrusios sesutės žvilgsnį, supratau, kad nesu tradicinė mama", – atvirauja Laura.

Jos gimdymas buvo labai komplikuotas. Dviejų vaikų mama prisimena, kas dėjosi jos galvoje prieš akimirką, kai ji neteko sąmonės. "Galvojau apie vyrą, – sako ji, – apie mūsų vestuves, kad vyresnėlis sūnus tuoj eis į pirmą klasę… Kaip jie viską padarys be manęs? Bet pati paskutinė mintis buvo tokia: kaip mano vyras užregistruos išsikrovimą Norvegijoje?..."

Netradicinis paveikslas

Laura atvirai sako, kad būti mama ir intensyviai dirbti yra sunku. "Kažkuriai iš šių sričių tikrai pritrūksta dėmesio. Meluoja tie, kurie sako, kad yra kitaip. Žinau, kad nesu geriausia mama, net vyras sako, kad bandau nupirkti vaikus dovanomis ir panašiais dalykais, nes laiką, kurį galėčiau ir turėčiau skirti jiems, aš dažnai turiu skirti darbui", – neslepia ji.

Žinau, kad nesu geriausia mama, net vyras sako, kad bandau nupirkti vaikus dovanomis ir panašiais dalykais, nes laiką, kurį galėčiau ir turėčiau skirti jiems, aš dažnai turiu skirti darbui.

Kai vakarais turi kelias akimirkas mintims, Laura sako graužianti save, kad nėra pavyzdinė motina. "Aplink matau tiek mamų, kurios labai užsiima savo vaikais ir gal net gerokai per daug laksto paskui juos. Nežinau, ar tai, kaip jos jiems pataikauja, yra gerai, bet žinau, kad jos neturi daugiau ką veikti. Aš jaunesnį sūnų maitinau labai trumpai, nes negalėjau – turėjau sėdėti prie kompiuterio ir dirbti. Jaučiu kaltę dėl tokių prarastų momentų."

Jos šeima nėra tradicinė, nes ji rytais išeina į darbą, vyresnėlis – į mokyklą, o vyras lieka su jaunėliu, nes jis dirba namuose. "Vyrui buvo labai sunku apsiprasti su mintimi, kad aš eisiu į darbą, o jis visą dieną bus namie su tada dar tik metukų vaiku. Bet jis apsiprato ir šiandien mane palaiko. Mato, kad man sekasi ir man svarbu tai, ką darau. Jei negalėčiau dirbti, mane apimtų depresija, nežinočiau, kaip reikia gyventi", – prisipažįsta Laura.

"Man labai svarbi finansinė laisvė, todėl nesuprantu mamyčių, kurios smerkia tokias kaip aš, bet gyvena iš vyro pinigų, – sako ji. – Čia kalba ne tik apie finansinę laisvę, bet ir apie savigarbos jausmą."

"Aš negalvoju apie tai, kad vyras mane pames ir man reikia apsidrausti. Gyvenime būna įvairių situacijų, ligų, nelaimių – turime būti viskam pasiruošę. Moteris privalo išgalėti pasirūpinti ir savimi, ir vaikais. Negalėčiau sakyti: brangusis, duok pinigų naujoms pėdkelnėms, senos suplyšo", – žodžių į vatą nevynioja Laura.

Nepamiršta kompensacijos

Ji puiki kulinarė ir gamina dieviškus desertus, todėl, kompensuodama laiką, kurio šeimai neskiria darbo dienomis, savaitgaliais namiškius lepina jų mėgstamiausiais patiekalais. "Laisvalaikiu ne tik gaminu, bet kurį laiką tiesiog sėdžiu, – pasakoja Laura. –  Kartais to taip trūksta. Savaitgalio rytą su vaikais gulime lovoje, žaidžiame, paskaitome knygutę, pažiūrime filmuką, pašokame, vėliau dažnai važiuojame į kiną, pietaujame su šeima mieste. Tai mano kompensacija."

Didžiausia vertybė, kurią Laura kartu su vyru bando įskiepyti vaikams ir pati visada ja gyvena: nori gauti – turi atiduoti ir dalytis.

"Per įvairias akcijas aukojame pinigų ir aš vyresnėliui aiškinu, kodėl tai yra svarbu ir kodėl tai darome. Niekada nesu atsakiusi prašančiam. Manau, tai yra priežastis, kodėl žmonėms gyvenime sekasi turėti", – neabejoja ji.