Laimingos vaikystės raktas – laimingi tėvai

Pasiklydę tarp įvairiausių patarimų daugybė tėvų auklėdami vaikus neišvengia kraštutinumų. Vieni, siekdami tobulybės, perdėtu rūpesčiu tik padaro meškos paslaugą, kiti pasirenka lengviausią kelią – „atsiriboja“ nuo atžalos į jo rankas įgrūsdami planšetę. Ar yra laimingos vaikystės pagrindas?

Tėvams svarbu realizuoti save

„Pagrindinė laimingų vaikų sąlyga – laimingi tėvai. Kaip vaikas gali būti laimingas, jei aplinkoje nemato tokių žmonių? – įsitikinusi psichologė Jūratė Bortkevičienė. – Tik save realizuojančios dvi asmenybės gali sukurti saugią ir palankią aplinką atžalai augti visomis prasmėmis.“

Todėl specialistė visų pirma ragino atsigręžti į save, pamiršti stereotipinius vertinimus apie vaikų auginimą.

Svarbu suvokti, kad tik save realizuodama, gerai tiek darbe, tiek namuose besijaučianti mama bus laiminga ir tokią būseną galės perduoti vaikui.

„Nei su vaikais namuose norinti būti moteris, nei ta, kuri sėdėdama užsidariusi jaučiasi nelaiminga ir svajoja apie darbą, nėra bloga mama. Svarbu suvokti, kad tik save realizuodama, gerai tiek darbe, tiek namuose besijaučianti mama bus laiminga ir tokią būseną galės perduoti vaikui, – kalbėjo psichologė. – Tą patį galima pasakyti ir apie vyrus. Jei vaikai mato po darbo fotelyje išsidrebiantį tėtį, nuolat bambantį, kaip pavargo, kad nekenčia darbo, piktinasi valstybe, kuri nieko neduoda, kad sunku atžalas išlaikyti, vaikas tai ima priimti kaip normą. Ar gali jis tuomet būti laimingas? Vargu.“

J. Bortkevičienė taip pat pabrėžė santykių tarp tėvų svarbą. „Kaip partneriai bendrauja? Ar myli vienas kitą ir gerbia, vienas kitam nesako „Čia Mano ar Tavo reikalas“, „Nesikišk!“? Atrodo, kad su vaikais tai nesusiję. Tačiau jie jaučia santykiuose atsiradusią įtampą, nerimą ar nepagarbą, persisunkia tuo“, – aiškino specialistė.

„Blogai, kai tėvai viską stengiasi padaryti už vaiką, neduoda apsirengti pačiam. Taip vaikui neleidžiama tobulėti ir ugdyti savarankišką, atsakomybę. Ar gali tuomet vaikas būti laimingas?“ – retoriškai klausė psichologė Jūratė Bortkevičienė.

Nereikia pašvęsti viso laiko

Bendravimas su pačiu vaiku ieškant laimingos vaikystės rakto tuo tarpu atsiduria tik trečioje vietoje. „Reikia suprasti, kad tik tada, kai esu laiminga asmenybė, užsiimu mėgstama veikla, kai man patinka mano partneris ir tai, kuo jis užsiima, natūraliai paprasčiau elgiamasi ir su vaiku“, – sakė psichologė.

Jei vaikai mato po darbo fotelyje išsidrebiantį tėtį, nuolat bambantį, kaip pavargo, kad nekenčia darbo, piktinasi valstybe, kuri nieko neduoda, kad sunku atžalas išlaikyti, vaikas tai ima priimti kaip normą. Ar gali jis tuomet būti laimingas? Vargu.

Jos pastebėjimu, dažnai yra klaidingai suvokiama, kad vaikui skirto laiko metu reikia atiduoti visą save.. „Tai nėra gerai, vaikas turi žinoti žodelį „ne“. Kita vertus, svarbu neperžengti ribos stengiantis atžalą per daug globoti. Blogai, kai tėvai viską stengiasi padaryti už vaiką, neduoda apsirengti pačiam, pasibaisėję namų darbų krūviu skuba padėti juos atlikti ir panašiai. Taip vaikui neleidžiama tobulėti ir ugdytis savarankišką, atsakomybę. Ar gali tuomet vaikas būti laimingas?“, – retoriškai klausė pašnekovė.

Ji įvardijo dar vieną didelę klaidą – vos tik atsiradus vaikui tėvai pamiršta save, antrąją pusę. „Viso savo laiko pašventimas vaikui jam laimės tikrai neprideda“, – pabrėžė J. Bortkevičienė.

Psichologės patarimai

Taisykles turėtų kurti tėvai, o ne leisti tą daryti vaikams. Jei vaikas šaukia, rėkia, trepsi kojomis, nereiškia, kad turime viską mesti ir pulti jį raminti ar pildyti visas jo užgaidas. Vaikas turi išmokti kantriai palaukti, suprasti, kad esama ir kitų reikalų.

Tėvai turėtų nustoti formuoti baimes vaikui. Dabar dažnai vaikas ne sulaukia konkretaus paaiškinimų, o yra prigąsdinamas. Pavyzdžiui, vaikui lipant karstyklėmis, tėvai vis palydi jį gąsdinimais, kad neliptų, nes galvą nusisuks arba kartoja: „Nebijok, mokykloj nieko baisaus nėra“, „Baigsis tavo katino dienos“, „Nebėk, nugriūsi“, „Nelįsk, baubas paims“. Tai vaikui neleidžia įgyti pasitikėjimo, mažina jo savivertę.

Nereikia reikalauti iš vaikų to, kaip patys tėvai nesielgia. Reikalaujama iš vaiko susitvarkyti, kai pats tėtis drabužių nesusirenka. Arba liepiama skaityti knygas, nors pačių tėvų vaikas nematė skaitančių, priekaištauja paaugliui dėl alkoholio, kai patys jį vartoja sakydami, kad taip atsipalaiduoja. Reikalaujant teisingo vaikų elgesio pirmiausia reikėtų parodyti savo pavyzdį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių