Laimės tyrinėtojas: svarbu pasirinkimo laisvė

  • Teksto dydis:

Žmonės yra laimingesni moderniose visuomenėse, kurios suteikia daug galimybių, o ne tradicinėse, kurias apriboja papročiai ir hierarchija, sako  Pasaulio laimės duomenų bazės direktorius, Roterdamo Erazmo universiteto  profesorius emeritas Ruutas Veenhovenas.

Birželio pradžioje jis dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamame tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“. „Nyderlandų visuomenė žmonėms suteikia didelę laisvę, kalbant tiek apie galimybę rinktis gyvenimo būdą, tiek apie mažesnius teisinius apribojimus ar mažą netoleranciją“, – apie savo gimtinės sėkmę laimingiausių šalių reitinguose pasakoja mokslininkas.

Savotiška kolekcija

R. Veenhovenas vadovaujama Pasaulio laimės duomenų bazė yra internete nuolat atnaujinama mokslinių tyrimų apie laimę kolekcija. Laimė tokiuose tyrimuose paprastai apibrėžiama kaip pasitenkinimas gyvenimu – kiek žmogui patinka jo gyvenimas. Tačiau egzistuoja daugybė skirtingų teorijų, kaip šią laimę išmatuoti, todėl ir tyrimai remiasi skirtingais principais.

„Viena teorija teigia, kad laimė – pastovus genetinis bruožas, kaip ūgis; kita – kad laimė priklauso nuo palyginimo, t. y. kai gyveni geriau už kitus arba geriau, nei anksčiau. Dar viena teorija, kognityvinė, teigia, kad galime gyvenimą vertinti teigiamai net ir tuomet, kai biologiniu ir adaptyviniu požiūriu mums sekasi blogai“, – įvairias teorijas primena sociologas.

Lietuvai laimingiausių šalių reitinguose sekasi neblogai. Pavyzdžiui, kovą Jungtinių Tautų (JT) paskelbtame laimingiausių pasaulio šalių sąraše mes užėmėme 34 vietą iš 150 valstybių: pakilome iš 38-osios pernai – tai geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių. Bendra tendencija, pasak prof. R. Veenhoveno, lyginant pastarųjų 20 metų duomenis, nuo tada, kai Lietuvoje pradėti rinkti duomenis apie gyventojų laimės lygį, jis vis kyla.

Kuo didesnę laisvę turi, tuo didesnė tikimybė, kad gyvensi tokį gyvenimą, koks tau tinka.

„Gyventojų laimei didžiausią visuomeninę įtaką daro keturi faktoriai: valdžios kokybė (pavyzdžiui, ar yra korupcija, ar laikomasi teisinės valstybės principo), ekonominis klestėjimas, demokratija ir lyčių lygybė. Šios sąlygos daro įtaką laimei todėl, kad jos prisideda prie laisvės pasirinkti, kaip gyventi savo gyvenimą. Kuo didesnę laisvę turi, tuo didesnė tikimybė, kad gyvensi tokį gyvenimą, koks tau tinka“, – sako prof. R. Veenhovenas.

Svarbu:  prof. R. Veenhoveno teigimu, gyventojų laimei didžiausią visuomeninę įtaką daro keturi faktoriai / R. Veenhoveno asm. archyvo nuotr.

Kas daro įtaką

Profesoriaus gimtinė Nyderlandai nuolat yra laimingiausių valstybių sąrašų viršūnėse – šiemet „World Happiness Report“ šaliai skyrė penktą vietą. Kalbėdamas apie sėkmingų rezultatų priežastis, R. Veenhovenas tikina, kad Nyderlandų visuomenė žmonėms suteikia didelę laisvę ir ugdo gebėjimą pasirinkti.

„Gebėjimas pasirinkti yra lavinamas ir olandų šeimose, ir mokyklose: jaunimas yra rengiamas tam, kad būtų nepriklausomas, o ne tam, kad būtų paklusnus. Laisvė rinktis padeda tik tuomet, jeigu tu turi galimybę rinktis, jeigu žinai, kas esi, ir turi drąsos pasirinkti. Pavyzdžiui, tapti žurnalistu, nors tavo mama nori, kad taptum etatiniu buhalteriu. Tai yra dalis platesnės tendencijos, kad žmonės yra laimingesni moderniose, individualistinėse visuomenėse, kurios suteikia daug galimybių, o ne tradicinėse, kolektyvinėse, kur pasirinkimus apriboja papročiai ir hierarchija. Yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ši moderni tendencija gana gerai dera su žmogaus prigimtimi, todėl ją galima būtų pritaikyti ir Lietuvoje“, – samprotauja mokslininkas.

Tyrimai patvirtina ir tai, kad trauminės patirtys – tokios kaip karas ar stichinės nelaimės – reikalauja laiko, kol visuomenė atsigaus ir jos laimės, gyvenimo kokybės ar pasitenkinimo gyvenimu lygis vėl išaugs. Žinoma, šis atsigavimas yra individualus – priklauso nuo žmogaus.

„Karas meta didelį šešėlį – tai ne tik trauminė patirtis, bet ir ilgai trunkančios pasekmės gyvenimo sąlygoms, tokios kaip skurdas ir vaikų, kurie liko našlaičiai, buvo užauginti be tėvo, skaičius. Neigiamą poveikį laimei patvirtina ir Sirijos atvejis – šios šalies gyventojai net ir nevykstant karui nepasižymėjo aukštu laimės lygiu, tačiau karo metu jis nukrito dar labiau“, – primena prof. R. Veenhovenas. Savaime suprantama, nuo Rusijos pradėto karo kenčiančiai Ukrainai taip pat reikės laiko, kol pasibaigus karui gyventojų laimės lygis vėl pakils.

Nuotolinė paskaita

Pasaulio laimės duomenų bazė, kuriai vadovauja profesorius, iš viso apima net 40 tūkst. įvairių tyrimų, susijusių su laime, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gyventojų laimės lygį, taip pat  dalykus, kurie kelia arba mažina laimės lygį, tokius kaip didinamas atlyginimas. Tyrimais įrodyta tai, ką galima numanyti: posakis „Ne piniguose laimė“ yra klaidingas, mat uždirbamos didesnės pajamos gyventojų laimės lygį tikrai pakelia.

„Teorija, kad palyginimas neutralizuoja pajamų augimo poveikį laimei, buvo paneigta. Be to, laimingi žmonės paprastai uždirba daugiau todėl, kad laimė turi teigiamą poveikį produktyvumui“, – pastebi sociologas.

Prof. Ruutas Veenhovenas yra sociologas, socialinės psichologijos ir socialinės seksologijos ekspertas, Roterdamo Erazmo universiteto  (Nyderlandai) profesorius emeritas, jo mokslinių tyrimų sritis – socialinės sąlygos žmogaus laimei. Jis taip pat yra Šiaurės vakarų universiteto Pietų Afrikoje profesorius, Pasaulio laimės duomenų bazės direktorius ir „Laimės tyrimų žurnalo“ redaktorius ir įkūrėjas.

Birželio 3 d., penktadienį, 12 val., prof. R. Veenhovenas surengs viešą nuotolinę paskaitą „Laimės mokslas“ tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“, kurį Kaune organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir „Kaunas 2022“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys
    Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys

    „Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...

    2
  • Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams
    Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams

    Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...

  • Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį
    Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį

    Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...

    5
  • Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?
    Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?

    Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...

    1
  • Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje
    Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje

    Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...

    2
  • Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais
    Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais

    Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...

    1
  • Virtualiojoje erdvėje vaikų gali tykoti pavojai
    Virtualiojoje erdvėje vaikų gali tykoti pavojai

    Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete. Tačiau faktas, kad vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, virtualiojoje erdvėje padaugėja grėsmių, patyčių. Apie tai, į ką tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį ir, s...

  • Gedulo skausmas: svarbu neslopinti emocijų ir kalbėtis
    Gedulo skausmas: svarbu neslopinti emocijų ir kalbėtis

    Gedulo etapą po artimojo mirties kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Nėra vieno apibrėžimo, kas yra gedėjimas, kaip teisingai elgtis ir kokiais būdais užpildyti paliktą tuštumą. Specialistai sako, kad visos išgyvenamos emocijo...

  • Mano vaikas – būsimas priešmokyklinukas: ką reikėtų žinoti?
    Mano vaikas – būsimas priešmokyklinukas: ką reikėtų žinoti?

    Priešmokyklinė klasė – tai dar vienas didelis žingsnis kiekvienos šeimos ir vaiko gyvenime. Šis etapas lemia naujas emocijas ir reikalauja atskiro pasiruošimo, nusiteikimo. Tad ką tėveliams reikia žinoti prieš i&s...

    1
  • Vaikų atostogos nėra nieko neveikimo metas
    Vaikų atostogos nėra nieko neveikimo metas

    Ilgos vaikų vasaros atostogos sutrikdo tėvus. Ką daryti? Leisti vaikams į valias pramogauti? Nesinori, nes jie pamirš, ko išmokę. Liepti mokytis per atostogas lyg ir nelogiška, o ir vaikai dažniausiai priešinasi. Apie tai, kai...

Daugiau straipsnių