Kūrybingumo ugdymas – raktas į vaiko sėkmę

Padeda ugdyti intelektą

Visų pirma, gebėjimas kūryboje išlaisvinti asmeninius jausmus ir išgyvenimus puoselėja vaikų emocinę sveikatą. Dar prieš pradėdami kalbėti, maži vaikai savo mintis, pojūčius atskleidžia kūryboje – jie naudoja įvairius menus ir priemones, kad išreikštų savo jausmus, kurių dar negali aiškiai išsakyti.

Kurdami vaikai įgyja pasitikėjimo savo jėgomis ir mokosi gerbti save, savo kūrinius ir kitų darbus. Tai svarbu, nes jaunas žmogus taip mokosi bendrauti su kitais, suprasti savo ir kito jausmus. Be to, jau nuo mažumės asmuo, matydamas, kad kažkas teigiamai reaguoja į jo sukurtą darbą, jaučia pasitenkinimo jausmą, įvertinimą, pasididžiavimą.

Augdami vaikai per kūrybą lavina dėmesingumą, koncentraciją ir gebėjimą atsirinkti bei atskirti dalykus, problemas, emocijas. Kurdami vaikai nuolat priima sprendimus, renkasi iš skirtingų priemonių, atspalvių, formų. Kurdami jie išmoksta pasirinkti ir pagrįsti, kodėl pasirinko atlikti veiksmus vienaip, o ne kitaip. Taip yra ugdomi vaiko intelektiniai gebėjimai, jis taip pat skatinamas mąstyti už ribų ir pasitikėti savimi, savo idėjomis.

Vėliau, bręstant, šie gebėjimai gelbsti priimant sprendimus gyvenimiškose situacijose. Būtent kūryba skatina kritinį mąstymą ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius, kurie padeda ieškant galimybių bei išeičių ir kitose srityse. Tad svarbu pasitelkti kūrybą mokant jaunuolius svarstyti pasirinkimų alternatyvas, jas analizuoti ir nuspręsti, kaip jas taikyti atitinkamame kontekste.

Būtent kūryba skatina kritinį mąstymą ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius, kurie padeda ieškant galimybių bei išeičių ir kitose srityse.

Gelbėja pažeidžiamus vaikus

Pasitelkiant kūrybines veiklas, galima paprastai ir efektyviai įtraukti įvairaus amžiaus, socialinės padėties, lyties vaikus į bendrą veiklą, juos sudominti, atitraukti nuo ekranų ir paskatinti aktyviau įsitraukti į bendruomenines veiklas.

Britų tarybos ir „Kūrybinių jungčių“ bendro projekto „Ryšio kūrimas“ metu buvo siekta lavinti vaikų, lankančių vaikų ir paauglių dienos centrus, kūrybiškumą. Projekto kuratorės Aurelijos Plūkės teigimu, kūrybiškumo ugdymas leido praplėsti vaikų socialinius ir kultūrinius akiračius.

„Dirbdami su vaikais ir jaunimu iš įvairių šeimų pastebėjome, kad dažnai vaikai gyvena tarsi savo uždarame burbule, kuris apsiriboja namais, mokykla, dienos centru. Ir nors vaikai gyvena mieste, kuriame gausu ir kitų galimybių (bibliotekos ir jose esančios jaunimui pritaikytos erdvės), vaikai ten nesilanko. Apie tokias erdves dažnas vaikas turi išankstinių nuostatų, o gal tiesiog ne visai žino, kaip jose elgtis, kokios taisyklės ten galioja. Todėl su dalyviais dirbantys profesionalai padrąsina juos eksperimentuoti ir tyrinėti naujas erdves kartu“, – pasakoja A. Plūkė.

Projekto pabaigoje beveik visi vaikų ir paauglių dienos centrus lankantys vaikai išsiėmė bibliotekos skaitytojo pažymėjimus, kuriais labai didžiavosi. Tai, kad vaikai prisijaukino jiems naują erdvę, apie kurią jie buvo gana skeptiškos nuomonės, yra labai svarbus projekto rezultatas.

Vaikai, kurie yra suformavę kiek kitokius socialinius įgūdžius, kuriems sunkiau sekasi laikytis taisyklių, dažnai yra atstumiami. Savo chaotišku elgesiu jie tampa problema kitiems, tad nenuostabu, kad jie pasilieka savo saugiame burbule.

Britų tarybos Lietuvoje vadovės Onos Marijos Vyšniauskaitės teigimu, kūryba išlaisvina vaikus: paišant, statant, lipdant, leidžiant laiką naujose erdvėse išlaisvinamos mintys, nuotaikos ir emocijos – taip pat ir užslėptos.

„Drauge kuriantys asmenys stiprina tarpusavio pasitikėjimą, kurio pagrindu vaikus galima įtraukti į naujas veiklas – šioje iniciatyvoje tai buvo lankymasis bibliotekoje“, – pabrėžia O. M. Vyšniauskaitė.

Raktas į pažinimą

Vaikus ir jaunus žmones labai stipriai formuoja jų šeima, artimiausios aplinkos žmonės. Tad natūralu, kad ne visuomet vaikai save ir pasaulį mato iš pozityvios perspektyvos, jei jie auga nesaugioje ir neįtraukioje aplinkoje.

Tokioje aplinkoje jų pasaulėvaizdis tampa gana skurdus ir ribotas, nes jie išmoksta prisitaikyti, o neretai – nekristi į akis. Tokiems vaikams menas ir kūryba gali tapti išlaisvinančia veikla bei pasitarnauti jų pasaulėvaizdžio ir požiūrio į save plėtimui.

„Kūrybinių jungčių“ kurianti praktikė Aurelija Tavoraitė priduria, kad kūrybiniai užsiėmimai skatina vaikus ieškoti autentiškumo, o tai suteikia vaikams pasitikėjimo.

„Kūryba dažnai suabejoja išankstinėmis nuostatomis, nepajudinamomis tiesomis, todėl vaikas gali permąstyti savo patirtis ir suabejoti tam tikromis normomis, įsitikinimais, o tai gali jį išlaisvinti ir kviesti mąstyti savo galva. Tam tikros vaikų patirtys, vaikystės patyrimai gali įgyti naujų verčių ir reikšmių“, – apibendrina A. Tavoraitė.