- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rizika: leisdamiesi į keliones mes visada tikimės geriausio, tačiau verta įvertinti ir galimus netikėtumus.
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
-
Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?
Nepamirštami įspūdžiai, emocijos, patyrimai – kiek daug mums dovanoja aplankyti miestai. Tačiau kai kurie jų minimi anaiptol ne smagiame kontekste, o norint apibrėžti psichologinės savijautos sutrikimus. Priskaičiuojama virš dešimties skirtingų sindromų, pavadintų pasaulio miestų vardais. Pabandykime įminti bent kelių jų mįslę.
Stokholmo sindromas
Šio termino autorius – švedų psichiatras ir kriminalistas Nilsas Bejerotas, tapęs keistos įkaitų dramos Švedijos sostinėje liudytoju. 1973-iųjų rugpjūčio 23-iosios rytą į Stokholmo centre įsikūrusį banką įsiveržė žmogus su automatu. Įkaitais paėmęs banko darbuotojas, užsibarikadavo pinigų saugykloje. Po penkių parų įkaitės buvo išvaduotos, pagrobėjas suimtas, tačiau tai, kas įvyko toje mažoje patalpoje per tokį ilgą laiką, įminė nemažai mįslių.
Pagrobėjas ir įkaitės pajuto draugiškumą vieni kitiems. Išlaisvintos įkaitės apklausoje tvirtino, kad pagrobėjas buvo draugiškas ir dėmesingas, niekaip jų nenuskriaudė, teisino jo veiksmus, vėliau netgi pasamdė advokatą. O viena iš įkaičių, kai po aštuonerių metų įkalinimo (paskirtoji dešimties metų bausmė buvo dvejais metais sutrumpinta už pavyzdingą elgesį kalėjime) pagrobėjas išėjo į laisvę, netgi ištekėjo už jo.
Stokholmo sindromas įvardija pasikeitusią įkaito ar aukos elgseną, kai auka pajunta supratimą ar simpatiją savo pagrobėjui, įtiki jo gerumu, jo žmogiškumu, nesuvokia grėsmės. Įvairios šio sindromo variacijos pasitaiko ir šeimose, kuriose smurtaujama – mušama moteris ima ginti prieš ją smurtavusį vyrą ir teisina, kad viskas vyksta dėl jos kaltės. Kenčiančių nuo Stokholmo sindromo atvejų nustatyta ir seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis, ekstremizmo, terorizmo, ekonominės priespaudos, finansinių represijų, politinių represijų ir religinio persekiojimo aukoms.
Florencijos sindromas
Stendhalis knygoje "Neapolis ir Florencija: kelionė iš Milano į Redžiją" aprašė apsilankymą Florencijoje: "Kai aš ėjau iš Šventojo Kryžiaus bažnyčios, man užėmė kvapą, jaučiau širdies dūžius, atrodė tarsi gyvybinės jėgos būtų mane apleidusios, ėjau bijodamas parkristi ant žemės." XIX a. rašytojo patirti įspūdžiai pasitarnavo kaip psichologinės reakcijos į nepaprasto grožio meno kūrinius apibūdinimas.
Stendhalio, arba Florencijos, sindromo vardą suteikė italų gydytoja Graziella Magherini, 1979 m. ištyrusi daugiau nei 100 atvejų Florencijoje. Jautresnės psichikos žmonėms pasireiškė ne tik euforinė būsena, bet ir karščiavimas, širdies plakimo suintensyvėjimas, silpnumas, netgi haliucinacijos.
Sindromas būdingas Europos šalių gyventojams, jis neveikia vietos gyventojų ir azijiečių. Šiuo metu žymiausių pasaulio meno muziejų apsaugos darbuotojai apmokyti dirbti su Stendhalio sindromo paveiktais muziejų lankytojais.
Paryžiaus sindromas
Šis sindromas apibūdinimas kaip diskomfortą kelianti psichologinė būsena, kai, atvykus į svajonių miestą Paryžių, suprantama, kad ši vieta ne tokia graži, kokia atrodė vaizduotėje. Žmonės, kurie svaiginosi romantiška ir idealizuota miesto vizija, susiduria su tikrove: sausakimšais bulvarais, purvinomis metro stotimis, vietiniais, niekaip nenorinčiais kalbėti jokia kita, išskyrus savo gimtąją, kalba.
Realybė taip sukrečia, kad juos apima sunkiai suvaldomas nerimas, netgi ištinka nervinis priepuolis. Euforiją keičia nusivylimas, apatija, netgi dingsta noras keliauti.
Paryžiaus sindromas dažniausiai paveikia japonų turistus, puoselėjančius šiam miestui itin romantiškus jausmus. Japonijos žiniasklaidoje šis miestas vaizduojamas kaip itin draugiškas atvykėliams ir yra tikra estetikos ir stiliaus meka. Japonijos ambasada netgi teikia visą parą veikiančios karštosios linijos paslaugą kenčiantiems nuo Paryžiaus sindromo.
Jeruzalės sindromas
Kelių tūkstantmečių istorija alsuojantis miestas, vienas šalia kito besimeldžiantys žydai, krikščionys, musulmonai – šis miestas nepalieka abejingų. Kai kuriuos žmones apsilankymas Jeruzalėje taip apsvaigina, kad juos apsėda ramybės neduodančios religinės idėjos, kliedesiai ar psichozė. Šventojo miesto dvasios paveikti turistai ne sykį surasti klajojantys Judėjų dykumoje, įsisupę į viešbučių paklodes ar Kristaus gimimo bazilikoje Betliejuje kantriai laukiantys kūdikėlio Jėzaus gimimo...
Pirmą kartą šį sindromą 1930 m. aprašė Jeruzalės psichiatras Heinzas Hermanas. Jis stebėjo kelių savo pacientų, apsilankiusių Jeruzalėje, psichikos sutrikimus, pasireiškusius ūmiais religinio turinio kliedesiais. Literatūroje išskiriami keli Jeruzalės sindromu susirgusių žmonių elgesio bruožai. Tai noras atsiskirti nuo turistų grupės ar šeimos ir švenčiausias Jeruzalės vietas aplankyti vienam; perdėtas noras būti švariam ir tyram, pasireiškiantis nuolatiniu prausimusi; keistų pamokslų skaitymas šventose vietose ir pan.
Nebūtinai toks sindromas ištinka asmenis, kurie jau anksčiau patyrė psichikos sutrikimų, tokius pojūčius išgyvena ir sveiki žmonės: jiems psichozė prasideda tik atvykus į Jeruzalę, o išvykus nebesikartoja.
Šis sutrikimas nėra būdingas kurios nors vienos religijos atstovams, tačiau nepastebėta, kad būtų ištikęs musulmonus. Vienoje iš Šventojo miesto ligoninių yra specialus skyrius, į kurį vežami šiuo sindromu susirgę asmenys. Tiesa, dažniausiai minėtu sindromu susirgusius žmones apžiūrėję gydytojai išsiunčia namo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...