Kodėl gabūs vaikai retai užaugę tampa genijais? Mokslininkai atrado priežastį Pereiti į pagrindinį turinį

Kodėl gabūs vaikai retai užaugę tampa genijais? Mokslininkai atrado priežastį

2025-12-29 16:22 kauno.diena.lt inf.

Mokslininkai mano, kad vaikystės gabumai dažnai pastūmėja tėvus rinktis netinkamus auklėjimo metodus.

Kodėl gabūs vaikai retai užaugę tampa genijais? Mokslininkai atrado priežastį
Kodėl gabūs vaikai retai užaugę tampa genijais? Mokslininkai atrado priežastį / Freepik.com nuotr.

Vaikų auginimas yra sudėtingas mokslas, kuriam dauguma tėvų, deja, nėra pasiruošę. Dažnai būtent tėvų klaidos lemia jų vaikų praleistas galimybes. Tai dažniausiai nutinka mažiems vunderkindams, kurie itin retai užaugę tampa genijais, praneša „Scitech Daily“.

Neseniai mokslininkai žurnale „Science“ paskelbė savo tyrimo rezultatus, kuriuose ginčijami nusistovėję požiūriai į gabių vaikų ugdymą. Mokslininkai nustatė, kad ankstyva sėkmingų vaikų specializacija vienoje srityje nėra geriausias kelias į sėkmingos asmenybės ugdymą.

Kaizerslauterno-Landau universiteto sporto mokslų profesoriaus Arne Giulicho (Arne Güllich) vadovaujama komanda atliko pirmąją sisteminę analizę, kuri vertino, kaip formuojasi aukšti pasiekimai įvairiose srityse – nuo mokslo ir klasikinės muzikos iki šachmatų ir sporto. Tyrėjai iš naujo išanalizavo didelius ankstesnių tyrimų duomenų rinkinius ir išnagrinėjo 34 tūkst. 839 sėkmingų suaugusiųjų iš viso pasaulio – įskaitant Nobelio premijos laureatus, olimpinių medalių laimėtojus, pirmaujančius šachmatininkus ir kompozitorius – raidos trajektorijas.

Dešimtmečius buvo manoma, kad elitinių rezultatų pasiekimai prasideda nuo ankstyvo išskirtinių gebėjimų atpažinimo ir specializuoto mokymo taikymo. Tai buvo daugumos talentų ugdymo programų pagrindas. Tačiau nauji duomenys atskleidžia kitokį vaizdą.

Remiantis apžvalga, vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje demonstruoja geriausius rezultatus, retai tampa tais, kurie pasiekia viršūnę suaugus. Priešingai, būsimos žvaigždės paprastai vystėsi palaipsniui, nebuvo savo amžiaus grupės lyderiai ir vaikystėje neapsiribojo viena veiklos sritimi. Jie išbandė save įvairiose disciplinose – keliose sporto šakose, muzikos žanruose, akademiniuose dalykuose ar profesinėse srityse.

Tyrėjai pateikia keletą šio modelio paaiškinimų. Didesnė patirtis padidina tikimybę rasti discipliną, kuri geriausiai atitinka individualius gebėjimus, o mokymasis įvairiose srityse ugdo „mokymosi kapitalą“ – bendrą gebėjimą efektyviai mokytis. Be to, vengiant ankstyvos siauros specializacijos, sumažėja perdegimo, traumų ir motyvacijos praradimo rizika.

„Štai, ką rodo duomenys: nereikėtų per anksti specializuotis tik vienoje disciplinoje. Skatinkite jaunus žmones ir suteikite jiems galimybių užsiimti įvairiais pomėgiais“, – pažymėjo A. Giulichas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų