Kaip pasiekti kuo geresnių rezultatų: išspausti iš darbuotojo viską ar jį patausoti, palepinti? Antrasis variantas, populiarus Vakaruose, Lietuvoje sunkiai skinasi kelią.

Reikia mokytis iš kitų

"Verslo sėkmė priklauso nuo darbuotojų sveikatos", – įsitikinusi Rasa Kazlauskienė, draudimo brokerių įmonės "AON Baltic" Žmogiškųjų išteklių rizikų valdymo skyriaus vadovė.
Ši mintis buvo pagrindinė Kaune vykusioje konferencijoje, kurioje buvo analizuojama sveiko darbuotojo nauda įmonei. R.Kazlauskienė žino: Lietuvos įmonės dar tik labai lėtais žingsniais pradeda diegti darbuotojų sveikatinimo programas, tačiau kitos šalys, ypač Vakarų valstybės, rodo puikų pavyzdį šioje srityje.

Pasaulinės kompanijos labai daug dėmesio skiria darbuotojų fiziniam aktyvumui skatinti, konsultuoti telefonu sveikatos gerinimo klausimais, diegia sveikos mitybos, streso valdymo ir mažinimo programas.
"Darbdaviai turi siekti dialogo su savo darbuotojais, skatinti juos suvokti sveikatos priežiūros svarbą. Ir tai itin aktualu mums, nes situacija mūsų šalyje yra grėsminga", – pabrėžė R.Kazlauskienė.

Širdis ir kraujagyslės

Lietuvoje labiausiai plinta neužkrečiamos ligos: kraujagyslių ir širdies, piktybiniai navikai. Vien pernai gyventojų mirtingumą 56,6 proc. lėmė kraujotakos ligos, piktybiniai navikai – 15,3 proc. Didėjant sergamumui auga ir gydymo išlaidos. "Siekiant tai sustabdyti, sveikatinimo programos turėtų būti nukreiptos kovai su pagrindiniais rizikos veiksniais sveikatai: rūkymu, fiziniu pasyvumu, prasta mityba, per dideliu alkoholio vartojimu, miego trūkumu, prastu streso valdymu", – ieško išeities R.Kazlauskienė.

Lietuvos įmonės nepakankamai vertina savo darbuotojus, bet reiškinys, kai skiriama vis daugiau dėmesio jų interesams, ir suvokimas, kad sveikas patenkintas darbuotojas garantuoja verslo sėkmę, jau plinta. Paprastai įmonės, besirūpinančios savo darbuotojų sveikata, užtikrina jiems sveikatos draudimą.

Kiek kainuoja stresas

Verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovės "OVC Consulting" vyriausioji konsultantė Mirolanda Trakumaitė akcentuoja kitą problemą: stresas kelią pavojų ir darbuotojui, ir verslo rezultatams.
Daugiau streso patiriantis asmuo ima daugiau rūkyti, mažiau juda, netaisyklingai maitinasi, paaštrėja ir padažnėja kiti žalingi įpročiai. Visi šie veiksniai gali turėti įtakos  kitoms sveikatos problemoms atsirasti.
Kiek stresas kainuoja darbuotojui? Žmogaus sveikata – neįkainojamas turtas, tad ir streso žalą sveikatai išreikšti pinigine išraiška yra sunku. Tai atsiliepia ir  fizinei, ir emocinei būklei. Susirgęs žmogus yra ne tik nedarbingas, bet ir jam tenka mokėti už ligos laikotarpį, samdyti kitą darbuotoją."Nuo streso vaistų nėra. Su stresu reikia kovoti individualiai ir organizacijos lygiu", –  teigia M.Trakumaitė. Organizacijos, įmonės gali padėti savo darbuotojams išvengti streso vykdant jo valdymo programas, mažinant streso šaltinius darbe ir didinant darbuotojų atsparumą šiam reiškiniui.

Aplinka turi būti sveika

Psichologiškai sveika darbo aplinka yra tokia, kai darbuotojai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje, sudarytos sąlygos išsaugoti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pavyzdžiui, pasiimti laisvadienį rugsėjo 1-ąją ir nuvesti vaikus į mokyklą.

Sveika aplinka, kai darbdavys suteikia galimybę savo darbuotojams augti ir vystytis bei pripažįsta ir pagiria už jų nuopelnus ar gerą darbą.
Taigi darbdaviai, siekiantys geriausių rezultatų savo verslui, turi investuoti į darbuotoją, juo rūpintis ir skatinti jį patį savimi pasirūpinti. Statistika liudija: rūkantieji sutrumpina savo gyvenimą aštuoneriais metais, dėl nutukimo prarandama septyneri metai, dėl aukšto kraujospūdžio – penkeri.
Rūpinimasis savimi – tai ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Netgi tokie specifiniai tyrimai kaip akispūdis, elektrokardiograma ar plaučių rentgenologinis tyrimas yra svarbūs ir reikalingi.