Kartų karas ir taika

Šeimose, kuriose ribos yra nutolusios, santykiai tarp kartų dažniausiai nėra artimi, o kartais ir visai nutrūkę. Tokiose šeimose emociniai ryšiai tarp vaikaičių ir senelių yra silpni. Bendraujama mažai. Trūksta paramos ir palaikymo iš senelių. Vaikaičiai dažnai yra įtraukiami į kartų konfliktus. Seneliai apie savo suaugusių vaikų gyvenimą mėgina sužinoti iš vaikaičių.

Kodėl svarbu laiku atsiskirti

Tiek susiliejusių, tiek atitolusių ribų atvejais, augdami vaikai šeimoje neišmoksta šeimoje toleruoti skirtingas nuomones, spręsti konfliktus ir neturi artimų, šiltų santykių palaikymo pavyzdžių.

Viena iš esminių prielaidų, kuri lemia, kaip klostysis santykiai tarp tėvų ir jų suaugusių vaikų šeimos, yra tėvų gebėjimas leisti savo vaikams atsiskirti ir gyventi savarankišką gyvenimą.

Atsiskirti reiškia leisti suaugusiems dukrai ar sūnui patiems priimti sprendimus ir atsakomybę, susijusią su jų gyvenimu. Visi tėvai linki savo vaikams paties geriausio – gero darbo, gero vyro, žmonos. Tėvai gali išsakyti savo nuomonę šiais klausimais, tačiau pasirinkimas priklauso jaunam suaugusiam žmogui. Svarbu, kad tėvai su savo suaugusiais vaikais elgtųsi kaip su suaugusiais ir nenurodinėtų, kaip jiems gyventi. Tėvų patarimai yra vertingi tuomet, kai suaugę vaikai jų prašo. Tuomet patarimais dažniausiai ir pasinaudoja.

Jauno suaugusio žmogaus atsiskyrimas nuo tėvų šeimos yra natūralus, tačiau nelengvas procesas, kai kyla daug stiprių jausmų. Pirmiausia – nerimo, ar tikrai jo ar jos sprendimai ir pasirinkimai teisingi.

Santuoka – tai žingsnis, kuris paliudija, kad jaunas suaugęs žmogus tikrai turi būti visiškai atsiskyręs nuo savo tėvų šeimos. Suaugusių vaikų tėvams šis žingsnis dažnai sukelia nerimo ir klausimų, ar būsimoji marti ar žentas tinka jų vaikui ir bus pakankamai geras ar gera. O kartais ir – nemalonių jausmų,  pavyzdžiui, pavydo. Tėvai gali nerimauti, kad jų sūnus ar dukra dabar bus artimesnis su žmona ar vyru. Stebint jaunos šeimos gyvenimą, tėvams gali kilti pykčio matant, kad marti ar žentas neteisingai elgiasi su jų vaiku, o vėliau – ir vaikaičiais. Nesugebėjimas ištverti sunkių jausmų kelia daug konfliktų tarp kartų.

Suaugusiems vaikams yra sunkiau atsiskirti nuo savo tėvų, kai juos augina tik vienas iš tėvų, ypač tais atvejais, kai tėvams atrodo, jog jie paaukojo vaikui visą savo gyvenimą. Sunkiau vaikus paleidžia ir tos sutuoktinių poros, kurių tarpusavio santykiai nutolę arba labai konfliktiški.

Patarimai, kaip pagerinti santykius tarp kartų

Nereikia tikėtis meilės ar besąlygiško priėmimo. Jau senoliai sakė: martelė – ne dukrelė, anyta – ne motinėlė, todėl nesitikėkime būti besąlygiškai priimami ir vertinami vyro ar žmonos tėvų. Taip pat – ir savo marčios ar žento.

Gerbkime vieni kitus. Nuvertindami savo žentą ar marčią, pirmiausia nuvertiname savo dukros ar sūnaus pasirinkimą. O nuvertindami savo vyro ar žmonos tėvus, nuvertiname dalį savo vyro ir žmonos.

Gerbkime vieni kitų ribas ir taisykles. Gal jūsų marti ir nėra geriausia šeimininkė, bet tai jūsų sūnaus ir marčios namų taisyklės. Jei seneliai palepina anūkus, tai nereiškia, kad jie nevertina jaunų tėvų autoriteto. Svarbiausia, kad seneliai nekomentuotų tėvų elgesio vaikų akivaizdoje, o tėvai nenuvertintų senelių.

Pripažinkime ir pagirkime vieni kitus: konkurencija tarp marčios ir anytos, tarp uošvio ir žento yra psichologiškai užprogramuota. To negalima nuneigti, bet labai svarbu ir nesileisti į ją. Užuot konkuravę, galbūt galite pasimokyti vieni iš kitų.

Susitaikykite su tuo, kad sutuoktinis ar sutuoktinė gali būti artimi su tėčiu ar mama ir kartais nori susitikti be jūsų, tačiau juk nuo to jūs netampate mažiau svarbūs.

Turime suprasti, kad žmonės ir kartos gali turėti skirtingus požiūrius. Anyta ar uošvis tikrai turi sukaupę daugiau patirties ir tikrai galima iš jų pasimokyti, tačiau laikai keičiasi ir jūsų vaikai gali turėti kitą požiūrį į auklėjimą ar mitybą. Gal ir tėvams verta kažko pasimokyti iš vaikų. Kitoks požiūris nereiškia, kad kažkuris iš požiūrių blogesnis – toleruokime skirtumus.

Kalbėkite ir tais klausimais, kurie kelia nemalonius jausmus. Tik kalbėdami galime išsiaiškinti, ko tikimės vieni iš kitų.

Kelkime vieni kitiems realistiškus lūkesčius ir vertinkime tai, ką gauname, o ne tai, ko negauname, pavyzdžiui, kitų tėvai prižiūri vaikaičius savaitgaliais, o jūsų atsisako. Toks požiūris gali būti nepasitenkinimo šaltinis.

Pirmiausia galvokite, ką pats asmeniškai galite padaryti, kad santykiai taptų šiltesni.

Spręskite konfliktus iš karto, kai tik jie kyla. Jei patiems nepavyksta, nevenkite kreiptis pagalbos.