Kartų karas ir taika

Trys kartos kartu

Vaikams geriausia augti šeimose, kuriose laisvai tarpusavyje bendrauja trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Kiekvienas tokioje išplėstinėje šeimoje turi savo vaidmenis ir funkcijas.

Seneliai vaikaičiams yra labai svarbūs. Jie yra meilės, paramos, pasakų, šeimos istorijų ir tradicijų šaltinis. Seneliai dažniau turi daugiau laiko ir kantrybės nei dirbantys ir skubantys tėvai. Seneliams lengviau besąlygiškai mylėti savo vaikaičius, nes jie jaučiasi mažiau atsakingi už jų auklėjimą ir ateitį. Ši atsakomybė priklauso tėvams.

Seneliai gali išmokyti ir praturtinti vaikaičius kitais dalykais nei tėvai. Auginantiems vaikus tėvams jų tėvai (seneliai) gali būti tiek emocinės, tiek fizinės paramos šaltinis. Geras ryšys su savo tėvais yra svarbi sąlyga tėvystei. Senstantiems tėvams jų vaikai taip pat tampa parama ir atrama.

Pagarbūs santykiai tarp kartų turėtų būti siekiamybė. Pagarbūs santykiai – gebėjimas išklausyti vieniems kitų nuomonę, dalytis patirtimi ir informacija. Natūralu, kad kyla konfliktai tarp kartų – vaikų ir tėvų, tačiau jie turi būti sprendžiami nenuvertinant vienų dėl to, kad šie yra per jauni, o kitų – kad yra per seni.

Įtampa ir nesutarimai šeimoje ir tarp kartų dažniausiai kyla, kai pažeidžiama ribų pusiausvyra šeimoje – dėl per didelio artumo arba per didelio atstumo.

Apie meilę ir ribas

Pateiksime praktinį pavyzdį. Į konsultaciją atvyksta mama su penkerių metų sūnumi Sauliuku. Moteris sako, kad berniukas yra dirglus, nervingas, jam kyla didelių pykčio priepuolių. Darželyje berniukas nejaučia ribų bendraudamas su kitais vaikais, dažnai  pyksta. Berniukas daug kartų pertraukia mamos pokalbį su psichoterapeute.

Kalbantis paaiškėja, kad šeima gyvena kartu su seneliais. Berniukas yra pirmas vaikas šeimoje ir pirmas anūkas, labai mylimas savo tėvų ir senelių. Išaiškėja, kad bet koks tėvų bandymas nustatyti taisykles vaikui, baigdavosi nesėkme, nes įsikišdavo seneliai.

Senelių nuomonės išsakymas vaikui girdint, kad berniukas dar mažas, kad tėvai per griežti jam ir kad dar spės paauklėti, silpnina tėvų autoritetą. Įtampą šeimoje palaiko ir santykiai tarp marčios bei anytos. Anyta yra aktyviai įsitraukusi į sūnaus šeimos gyvenimą. Ji nuolat padeda marčiai šeimininkauti, dalyvauja visuose svarbesniuose pokalbiuose ir pareiškia savo nuomonę priimant sprendimus. Marti dėl to nesijaučia esanti gera žmona, mama ar šeimininkė. Prieštarauti anytai moteris bijo, nes mano, kad anyta myli savo sūnų ir jo šeimą ir kad atsisakymas jos pagalbos ar nuomonės nepriėmimas gali įžeisti anytą ir pabloginti santykius.

Šis pavyzdys iliustruoja, kad šeimoje yra daug šilumos, bendravimo ir paramos vienas kitam. Kartu yra ir siekiamybė, kad visi šeimos nariai mąstytų taip pat, sunku išreikšti nemalonius jausmus, nuomonių skirtumai nėra toleruojami, kitokia nuomonė gali būti priimama kaip atstūmimas.

Galima manyti, kad šeimoje nėra aiškių ribų tarp kartų ir nėra aišku, kas atsakingas už vaiko auklėjimą. Ribų susilpnėjimas yra dažnas konfliktų net ir tarp labiausiai vienas kitą mylinčių žmonių šaltinis. Šioje šeimoje konfliktai nesprendžiami baiminantis įskaudinti. Seneliai, nors ir turėdami geranoriškų ketinimų, nuneigia Sauliuko tėvų autoritetą. Taip vaiko auklėjime nebelieka bendrų taisyklių ir nuolat jaučiama įtampa tarp suaugusiųjų. Dėl šių priežasčių dažniausiai ir kyla vaiko elgesio problemų.

Neišspręstas emocinis konfliktas

Kitas pavyzdys. Į konsultaciją atvyksta mama su septynerių metų Jonu. Mama pasakoja, kad berniukui namuose ir mokykloje dėl elgesio kyla sunkumų. Jono tėtis labai daug dirba, todėl šeimai skiria mažai laiko. Mama viena rūpinasi vaiku, jai kyla sunkumų bendraujant ir auklėjant vaiką. Jono tėvų santykiai su vaiko seneliais šalti, jie bendrauja tik per didžiąsias šventes. Jonas taip pat retai matosi su seneliais.

Jono mama yra susirūpinusi vaiko elgesiu ir norėtų pagerinti situaciją, tačiau nežino kaip. Mama vaikystėje neturėjo artimų santykių su savo tėvais, yra likę daug neišspręstų konfliktų, nuoskaudų. Jono tėvas augo šeimoje, kurioje nebuvo priimta atvirai reikšti jausmus, bendrauti, guostis ar džiaugtis. Vaikų auklėjimu rūpinosi motina, tėvas, kaip sakydavo, uždirbdavo duoną. Abiejų tėvų vaikystės patirtis apsunkina santykį su sūnumi. Jono tėvai atkartoja savo tėvų elgesio scenarijus. Ribos šeimoje yra nutolusios, vaiko auklėjimu rūpinasi mama. Jono elgesio sunkumai yra bandymas gauti tėvų dėmesio.