„Šiuo metu, kai informacijos yra labai daug, matome daug karo vaizdų, kurie sukrečia emociškai ir būna sunku suprasti, kad tokie žiaurumai vyksta mums broliškoje šalyje, mums labai svarbu žinoti, kaip galėtume sau padėti ir nusiraminti. Siūlome pasinaudoti šiais karo psichologo kpt. A. Jurgaičio  patarimais“, – skelbia Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Informacijos srautas.

Raskite informacijos srauto balansą. Per didelis srautas gali sukelti tokias emocijas kaip nevaldomas pyktis, liūdesys, kaltės jausmas. Venkite sukrečiančių vaizdų.

Informacijos kokybė

Sekite oficialius nacionalinius informacijos šaltinius. Venkite neaiškios kilmės šaltinių. Dezinformacija – informacinio psichologinio karo dalis. 

Krašto apsaugos ministerijos informacija.

Įprastinė (rutininė) veikla

Planuokite dienos ir savaitės veiklas bei jas įgyvendinkite. Stresinėse situacijose aiški rutina, planavimas ir režimas labai padeda.

Sveikas ir fiziškai aktyvus gyvenimo būdas

Rūpinkitės savo mityba, gerkite vandens, darykite kvėpavimo pratimus, užsiimkite sportu ir fizine veikla, klausykite relaksacinės muzikos, skaitykite knygas.

Bendravimas su artimaisiais, draugais, kolegomis 

Dalinkitės savo mintimis su kolegomis, draugais. Nelikite vieni su savo mintimis. Dirbkite ir tęskite savo darbus.

Emocijų reguliavimas

Jausti emocijas yra normalu. Vienos jų – malonesnės, kitos – ne itin. Emocijų funkcija – saugoti mus, padėti mums tinkamai funkcionuoti. Labai svarbu emocijas kontroliuoti ir neleisti joms išvešėti.

Profesionali psichikos sveikatos specialistų pagalba

Kreipkitės į psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą, jei ilgesnį laiką nesijaučiate gerai ir to nepavyksta sukontroliuoti.