Kalbėtis – tik atvirai

„SOS vaikų kaimai Lietuva“ Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos koordinatorius Kauno regione Justinas Didvalis teigia, jog svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtų atvirai ir nuoširdžiai, tačiau pritaikytų kalbą pagal vaiko amžių ir supratimo lygį.

Jie turi paaiškinti, kad skyrybos vyksta ne dėl vaikų kaltės ir kad meilė jiems nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kad santykiai tarp tėvų pasikeitė. Tai padeda sumažinti vaikų kaltės jausmą, kuris gali kilti, ypač jei jie pradeda galvoti, kad kaip nors prisidėjo prie tėvų problemų. Svarbu įsitikinti, kad vaikai supranta, jog tėvai ir toliau lieka jų tėvais ir kad pagrindiniai jų poreikiai – emociniai, fiziniai ir materialūs – bus patenkinti.

„Klausime „kaip pradėti kalbėtis apie skyrybas?“ yra atsakymas – reikia pradėti kalbėtis. Labai svarbu, kad tėvai šį įvykį pateiktų vaikams ne kaip tragediją, nes kai kurie tėvai iš to daro chaosą, bet kalbėtų kaip apie procesą. Vaikams reikia ramiai paaiškinti, kad mes, tėtis ir mama, eisime skirtingais keliais, nes mūsų norai ir poreikiai išsiskiria. Praeityje kartu iš meilės kūrėme santuoką, laukėme savo vaiko, bet vis tik dabar pamatėme, kad mums netinka tas bendras kelias, kuriuo einame. Svarbu pasakyti vaikui, kad jis vis tiek liks jų vaiku, kad skyrybos vyksta tarp vyro ir žmonos, bet ne tarp vaiko ir tėvų“, – pabrėžia specialistas J. Didvalis.

Būtini sąmoningi sprendimai

Anot J. Didvalio, prieš žengiant žingsnį skyrybų link poroms būtina savęs paklausti, ar jie mato ateitį su savo partneriu. Jei atsakymas neigiamas, tai signalizuoja apie gilesnę problemą, kurios nevalia ignoruoti.

Kartu svarbu suprasti ir įvardyti, kas būtent sukelia šiuos jausmus – ar nesutarimai, nepasitikėjimas, ar pasikeitę asmeniniai poreikiai. Tokia savianalizė padeda priimti sąmoningus sprendimus.

„Reikia savęs paklausti, ar aš matau ateitį su savo partneriu, jei taip, tada galima dėliotis ateities planą. Tačiau jeigu žmogus savęs paklausęs, ar aš noriu atsibusti šalia šio žmogaus kas rytą, supranta, kad ne, tada labai svarbu sau įsivardyti, kodėl, kokios to priežastys. Pastebiu porose ir šeimose, kad sutuoktiniai labai daug pasilieka sau, būtent tam tikras temas, baimes“, – sako „SOS vaikų kaimai Lietuva“ MDFT programos koordinatorius.

Pakinta vaiko elgesys

Kaip aiškina J. Didvalis, šeimos problemos, ypač tėvų nesutarimai ar ilgalaikis skyrybų procesas, gali turėti daug įtakos vaikų elgesiui. Tėvų nesutarimai dažnai pasireiškia ir vaikų elgesyje – jie gali pradėti bėgti iš namų ar mokyklos.

J. Didvalis savo darbo praktikoje sako pastebėjęs, kad tik tėvams pripažinus esamas tarpusavio problemas, tampa aišku, kodėl pakito vaiko elgesys.

„Dažnai tėvai kreipiasi į mus, kai jaunuolis nelanko mokyklos, bėga iš namų ir problemų yra visa puokštė. Tėvai klausia, ką daryti? Būna, per terapiją mama ir vaikas sėdi šalia, o tėtis sėdi atskirai. Kaip specialistas matau, kad kažkas negerai, nes šeima turi būti kaip vienas vienetas. Tada aš paprašau jaunuolio, kad duotų penkias minutes su tėvais, ir tiesiai šviesiai paklausiu: kas vyksta tarp jūsų? Tėvai pradeda verkti, sako: mes jau ketverius metus esame skyrybų procese, norime išsiskirti. Tai yra atsakymas, kodėl jūsų vaikas elgiasi vienaip ar kitaip“, – pasakoja J. Didvalis.

Svarbu pasakyti vaikui, kad jis vis tiek liks jų vaiku, kad skyrybos vyksta tarp vyro ir žmonos, bet ne tarp vaiko ir tėvų.

Kaip gyvensime toliau?

Anot J. Didvalio, tėvams nusprendus skirtis, svarbu turėti aiškų planą, kaip teisingai ir ramiai situaciją paaiškinti vaikui.

Tėvai turi būti atviri ir pasakyti vaikui, kad nors jų tarpusavio santykiai baigiasi, tai nepakeis jų ryšio su vaiku – jie vis tiek liks jo tėvai. Reikėtų aptarti, kaip konkretūs pokyčiai atrodys praktikoje, pavyzdžiui, kas iš jų persikels į kitą gyvenamąją vietą, bet iki to laiko stengtis išlaikyti bendrą gyvenimą, kad vaikui būtų kuo mažiau streso.

„Jeigu vyras ir žmona eina skyrybų keliu, reikia turėti kuo aiškesnį planą, kurį vėliau reiks pateikti savo vaikui ar vaikams. Reikia, kad tėvai pasakytų vaikui: mes skiriamės, nes mūsų norai, poreikiai išsiskiria, bet mes nesiskirsime su tavimi ir dabar tarsimės, kaip viskas bus nuo tos dienos, kai išsiskirsime. Galbūt vienas iš tėvų kraustysis į kitą vietą, bet iki to momento mes gyvensime kartu“, – pataria J. Didvalis.