Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui?

„Mano nuotaika keičiasi į gerą. Taigi žmonės pailsėję grįžta. Tai kodėl ta nuotaika turėtų blogėti? Gali būti niuansų, pavyzdžiui, nemėgstamas darbas ar varginanti rutina. Tai gali turėti įtakos, bet nemanau, kad tai yra pagrindinė priežastis. Dabar keičiasi klimatas, tai dabar gal turėsim rudenį kaip vasarą ir žiemą kaip rudenį. Man taip atrodo. Čia svarbiau yra savęs įtikinimas“, – kalbėjo moteris.

„Mano nuotaika stipriai nesikeičia. Darbai lieka tie patys, kasdienybė tokia pati, todėl didelių pokyčių nėra. Galbūt atsiradus pilkumai bus truputį liūdesio, bet iš esmės viskas gerai. Gal pradedu daugiau sportuoti, daugiau judėti uždaroje aplinkoje, tada ta rutina atsinaujina ir būsena pagerėja“, – apie savo emocijas atėjus rudeniui pasakojo praeivė.

„Trumpesnis dienos šviesos periodas veikia nuotaiką, bet manau, kad žmogus yra adaptyvi būtybė. Galime prisitaikyti. Kai pirmieji ženklai rodo, kad kažkas keičiasi, pradeda tamsėti, jaučiasi pokytis. Bet kai ateina žiema, mes priprantame ir nebūna taip sudėtinga ar kraupu“, – sakė vyriškis.

„Labai laukiu žiemos ir to jaukumo namuose. Stengiuosi vasarą iki galo išnaudot, o po to viskas normaliai bus“, – optimistiškai buvo nusiteikusi praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau apie nuotaikos pokyčius artėjant rudeniui LNK žurnalistė kalbėjosi su psichologe Genovaite Petroniene.

– Ar tiesa, kad atėjus rudeniui žmonių nuotaika iš karto pablogėja?

– Aš sakyčiau, kad tik dalies žmonių nuotaika pablogėja. Tai dažniausiai tie, kurie pasąmonėje prisimena mokyklą, kurios nemėgo, ir susijusias pareigas bei vargus. Tokiems žmonėms rudenį gali būti sunku. Taip pat tiems, kurių laukia didelis darbo krūvis, mažų vaikų priežiūra ar nemėgstamas darbas, į kurį nesinori grįžti. Taip pat žmonės, kurie mėgsta laisvę ir mažiau streso, gali jausti diskomfortą dėl grįžimo prie rutinos. Ruduo yra geriausias laikas pokyčiams. Jis daug geresnis nei Naujieji metai. Kodėl? Vienas dalykas, kurį prisimename iš senų laikų, yra tai, kad rudenį prasideda mokykla, būreliai, studijos, įvairios veiklos – visa tai asocijuojasi su nauja pradžia. Be to, žmonės grįžta po atostogų pailsėję, įkvėpti, su naujomis idėjomis. Aišku, kai kurie žmonės bijo šių pokyčių ir tampa pesimistiški, galvoja, kad praėjusiais metais nepavyko ir šiemet nepavyks. Bet kiti jaučiasi euforiškai, pradeda, bet nesustrateguoja, nesusiplanuoja. Pavyzdžiui, prisiima per daug visko, o paskui pamato, kad para turi tik 24 val. Nesusiplanuoja, nepavyksta rasti resursų, todėl veiklos žlunga, išsikvepia ir lapkritį jau būna pavargę, neįgyvendinę planų. Tačiau jie gali būti įgyvendinti, jei būtų atsakingai apgalvoti.

– Tarkime, jei gerai susiplanuojame visus darbus, mokslus rugsėjo mėnesį ir pradedame juos pilnu tempu, vis tiek gali nutikti taip, kad atėjus lapkričiui, kai bus tamsiau ir šalčiau, nuotaika kris į „dugną“?

– Net jei gerai susiplanuojame, gali kilti keletas problemų. Viena iš jų – kad žmogus neįplanavo poilsio, jis pasitikėjo tuo atostogų poilsiu. Poilsis ir bendravimas yra būtini. Rudenį žmonės dažnai mažiau juda fiziškai, mažiau būna lauke, mažiau susitinka su kitais. Tada jie nesupranta, kodėl nuotaika tampa melancholiška. Šį aspektą svarbu atsiminti. Iš vasaros reikėtų atsinešti tai, bet sumažinti savo perfekcionizmą. Kitas dalykas – žmonės dažnai planuoja labai paviršutiniškai. Pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį sportuosiu, penktadienį mokysiuosi kalbų, darbe pradedu naują projektą. Bet galbūt reikia pažvelgti giliau. Pavyzdžiui, išsikelti tikslą mažiau pataikauti kitiems žmonėms. Arba stengtis tvarkytis su savo nerimu ir baime, o ne siekti viską atlikti tobulai. Jei tikslai yra tokie gilesni, tai lapkritį tikrai bus vaisiai. Jei ilgą laiką nepataikavote kitiems, ilsėjotės, darėte tai, ką norit, jausitės pilni jėgų.

– Kaip pastebėti, kad pataikaujate žmonėms ir to nedaryti?

– Geriausia stebėti savo emocijas. Kai darote tai, ko nenorite, jaučiate savotišką chameleono jausmą – tarsi būtų nejauku, jaučiate įtampą, atrodo, kad persistengiate. Yra tokia sąvoka – vidinis vaikas. Reikia pažiūrėt, kaip jaučiasi mano vidinė mergaitė. Jei ji nusiminusi, nuobodžiauja, jaučiasi palikta, tai ženklas, kad veikiate ne dėl savęs. Tada galite suprasti, kad dirbate dėl kito žmogaus pritarimo ar siekiate pelnyti pagyrimą. Tai yra pataikavimas.