Antra vertus, atsiranda nuogąstavimų, kad žmogui išsakomas komplimentas ar pagyrimas gali būti ne taip suprastas, kad tai gali būti palaikyta dviprasmybe, priekabiavimu ir pan.

Apie dažniausias tokio pobūdžio klaidas ir pakalbėsime.

Kuo skiriasi komplimentas nuo pagyrimo? Labai ryškios skirties tarp jų nėra, tačiau pagyrimas dažniau turi vertinamąjį aspektą: gerai, stipriai, svariai ir pan. („Ataskaitą parašei puikiai!“), o komplimentas neretai siejasi su emocija, jausmais: patiko, nudžiugino, buvo malonu ir pan. („Man labai patiko tavo pasiūlyta idėja!“ ). Svarbiausia – išsakant psichologinius paglostymus, jų nesugadinti.

Pirmoji klaidų grupė. Šalia išsakomų gerų žodžių – patarimai ir pamokymai: „Tu šaunus darbuotojas, bet dėl vėlavimų dar yra kur pasistengti“; „Man patiko, kaip tu greitai atlikai darbą. Dabar dar tau reikia išmokti rašyti be gramatinių klaidų.“

Antroji klaidų grupė. „Kaip gerai sugalvojai! Tu beveik toks pat išradingas kaip tavo sesuo!“ Vis dėlto kažin ar toks komplimentas suteiktų džiaugsmo. Jei norite lyginti, lyginkite su savimi (labiau tinka lygaus statuso atveju): „Kaip gerai sugalvojai! O man nieko originalaus nešovė į galvą“; „Kaip tau ir pavyksta taip greit susitarti su kolega? Vakar aš su juo valandą kalbėjau ir nieko nepešiau.“ Jei situacija leidžia, geriausia pagyrimą išsakyti parodant, kad jam pačiam šiandien pavyko geriau nei vakar, prieš savaitę, mėnesį ar pan.

Trečioji klaidų grupė. Šiai grupei priskiriami vadinamieji sintetiniai paglostymai, kuriais siekiama asmeninių naudų. Kai norima užsitarnauti palankesnį kito žmogaus požiūrį į save (pataikavimas), parenkami hiperbolizuoti teiginiai: „Jūs pats teisingiausias ir labiausiai žmones suprantantis vadovas iš visų mano matytų vadovų!“ Kartais pagirdami siekiame konkrečios naudos sau (manipuliavimas): „Tu vienintelis iš mūsų skyriaus moki taip gerai atlikti analizę, o šią savaitę mano eilė, aš visai to nesugebu, vėl vadovui neįtiksiu...“ (vadinasi, „Padėk man! parašyk už mane!“). Gaila, bet ne visi girdėdami tokius žodžius geba suprasti giriančiojo tikslus. Tokiu atveju gali padėti paprastas klausimas: „Apie ką tu čia?“

Ketvirtoji klaidų grupė. Sakant komplimentus ir pagyrimus neįvertinamas artimumo laipsnis ir amžiaus skirtumas. Turbūt keistokai skambės komplimentai iš žmogaus, su kuriuo neseniai susipažinote dienos renginyje arba jaunuolio pagyrimai daug vyresniam žmogui. Antra vertus, situacijų būna įvairių. Pvz., gatvėje prasilenkiant su nepažįstamu žmogumi išgirdus „Stilingai atrodote!“, tai gali sukurti gerą nuotaiką visai dienai. Kaip ir jaunuolio šilti žodžiai sutiktai savo garbaus amžiaus mokytojai.

Penktoji klaidų grupė. Kartais padarome klaidų netinkamai pasirinkdami aplinkybes – psichologinį paglostymą išsakome viešai ir girdint kitiems arba atvirkščiai – tik asmeniškai. Nėra vienareikšmio atsakymo, kaip geriau: tai priklauso nuo situacijos, nuo galimų padarinių. Nebrandžiose grupėse (pvz., stipriai tarpusavyje konkuruojančioje bendradarbių grupėje) kolegai dėl pasiūlytų sprendimų viešai išsakytas geras žodis vėliau gali peraugti į pasišaipymus, prilipdant protinguolio pravardę ar pan.

Klaidų sąrašą būtų galima tęsti, tačiau apibendrinant svarbiau yra akcentuoti esmines rekomendacijas, kaip tinkamai išsakyti savo geranoriškas mintis. Turbūt pagrindinė taisyklė – suteikite pagyrimui / komplimentui faktinį pagrindą, priešingu atveju jis bus mažai įtikinamas: pvz., „Tu geriausias mūsų darbuotojas!“ Tad, jei norite pagirti patikusią asmens savybę, susiekite ją su konkrečiu poelgiu. Užuot sakęs „Koks tu kantrus!“, papildykite šią frazę: „Mačiau, kaip atidžiai klauseisi kliento, nors ir nesutikai su juo!“ Neapsiribokite trimis žodžiais: „Koks tu geras!“, o pagrįskite šiuos žodžius faktu: „Tu padėjai jam, nors neprivalėjai to daryti.“ Tad ypač vadovams ir tėvams verta atsiminti, kad, pagiriant ne tik asmens savybes (kantrus, geras), o konkretų poelgį, kuris jums patiko, galima įtvirtinti pageidaujamą elgesį.

Beje, ne visi mokame priimti komplimentus. Nors dažniausiai išgirstame ištariamą „Ačiū!“, visgi neretai nuskamba ir tokie žodžiai: „Nieko čia ypatingo...“, „Čia kiekvienas taip mokėtų...“, „Na ką jau čia gerai atrodau...“ ir pan. Atrodytų, kad žmogus tarsi pademonstruoja savo kuklumą, tačiau efektas būna priešingas – sumenkinama pagyrusio žmogaus nuomonė. Dažniau atmetimu reaguoja ir žemiau save vertinantys, bijantys atsidurti dėmesio centre žmonės. Kartais pagyrimus atmeta ir tie, kurie galvoja, kad komplimento priėmimas kuo nors įpareigoja. Paprieštaraujama ir tuomet, kai tiesiog abejojama kitų žmonių nuoširdumu. Antra vertus, galimas ir gilesnis tokio nuneigimo paaiškinimas: mes pasąmoningai norime, kad pašnekovas dar kartą patvirtintų savo ištartus žodžius. Juk tokie malonūs psichologiniai paglostymai, o ir tarpusavio santykiai tampa artimesni.

Japonijos nacionalinio fiziologinių mokslų instituto mokslininkas Norihiro Sadato teigia radęs įrodymų, kad smegenims komplimentas reiškia lygiai tokį pat apdovanojimą kaip piniginė premija ir kad tai esanti paprasta ir efektyvi strategija, kurią galima panaudoti moksle, auklėjime ir darbe. Belieka praplėsti šią mintį: psichologiniai paglostymai yra veiksmingi bet kurioje kasdienybės srityje, jie stiprina mūsų savivertę, sušildo tarpusavio santykius, moko tarpusavio dėmesingumo. Todėl negailėkime jų.