- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti savo bei suprasti kitų žmonių emocijas – sudėtingas, bet itin reikalingas įgūdis. Net ir suaugusiam dažnai sunku įvardyti ar išreikšti patiriamas emocijas, todėl šiuolaikinio ugdymo specialistai siūlo šią kompetencija pradėti lavinti kuo anksčiau. Pasak grafikos dizainerės, iliustratorės, menų mokytojos Jogundos Žičkutės, emociniam intelektui ugdyti labai tinka ir menų pamokos.
„Pamokose naudoju aktyvius žaidimus ar užsiėmimus, įtraukiu teatro etiudus, piešinių improvizacijas, meno iššūkius ir kitas veiklas, kurios mokiniams padeda pažinti savo jausmus, per meną drąsiai reikšti savo mintis“, – akcentavo J. Žičkutė. Ji pasakoja, kaip atrodo menų pamokos, kuriose lavinami emocinio intelekto įgūdžiai.
Menas neturi būti tobulas
Menų mokytoja pasakojo, kad didelį dėmesį pamokose skiria veikloms, kurios ugdo mokinių pasitikėjimą savimi, moko, kad menas neturi būti tobulas, kad piešti gali visi, o kūrybos procese labai svarbus yra bendradarbiavimas.
„Pamokų metu atliekame piešinių improvizacijas – tai užsiėmimas, kurio metu prašau mokinių kelias minutes, kol groja muzika, piešti nesustojant. Po to liepiu apsikeisti pradėtu piešiniu su klasės draugu ir toliau piešti, tęsti jo darbą. Taip mokomės dirbti kartu, būti atsakingais už kito darbą, ugdome supratimą, kad rezultatas nepriklauso nuo manęs vieno“, – sakė J. Žičkutė.
Mokytoja pasakoja, kad tokie užsiėmimai, kaip piešinių improvizacijos, meno iššūkiai, dalinimasis piešiniais, piešimas užsimerkus, intuityviai bei kitos panašios veiklos padeda mokytis pasitikėjimo savimi ir kitais, mažina tarpusavio konkurenciją.
„Kartais prašau vaikų piešti neatkeliant rankos, užsimerkus arba ta ranka, kurios įprastai nenaudoja rašydami. Tuomet kalbame apie savo potyrius, jausmus, emocijas, keliame klausimus ir analizuojame gautas netobulai tobulas improvizacijas“, – apie darbą pamokose pasakojo menų mokytoja.
J. Žičkutė / Asmeninio archyvo nuotr.
Mokomasi ir iš profesinė patirties
Savo pamokose menų mokytoja daug dėmesio skiria įgūdžiams, kuriuos mokiniai vėliau gali praktiškai panaudoti savo kasdienybėje. Vienas iš jų – grafinis dizainas.
„Pamokų metų pasakoju apie kaligrafiją, tipografiją, analizuojame realius pavyzdžius, tyrinėjame garsius grafikos dizainerių darbus. Pristatau mokiniams lietuvių iliustratorius, grafikos dizainerius, pasakoju apie šias profesijas. Vėliau moksleiviai patys kuria logotipus, plakatus. Esame kūrę net kompiuterinių žaidimų žemėlapius. Mokiniams noriu suteikti tokių žinių, kurias jie vėliau galės panaudoti praktikoje – mokės kurti įvairius dizainus, gebės atskirti, koks dizainas yra geras, o koks – ne“, – pabrėžė ji.
Pasak mokytojos, labai svarbu mokinius mokyti ne tik įgūdžių, bet ir dalintis realia patirtimi akcentuojant, kad be darbo mokykloje mokytojai yra ir savo srities specialistai.
„Mėgstu savo pomėgiais ir hobiais papildyti mokymo turinį, dažnai naudoju realius pavyzdžius, nuotraukas iš kelionių, parodų, projektų. Pasidalinu ir savo darbo nesėkmėmis, bendravimo su klientais istorijomis, nes tai yra geros pamokos, iš kurių verta pasimokyti“, – sakė J. Žičkutė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...