- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Emocinis intelektas – gebėjimas atpažinti savo bei suprasti kitų žmonių emocijas – sudėtingas, bet itin reikalingas įgūdis. Net ir suaugusiam dažnai sunku įvardyti ar išreikšti patiriamas emocijas, todėl šiuolaikinio ugdymo specialistai siūlo šią kompetencija pradėti lavinti kuo anksčiau. Pasak grafikos dizainerės, iliustratorės, menų mokytojos Jogundos Žičkutės, emociniam intelektui ugdyti labai tinka ir menų pamokos.
„Pamokose naudoju aktyvius žaidimus ar užsiėmimus, įtraukiu teatro etiudus, piešinių improvizacijas, meno iššūkius ir kitas veiklas, kurios mokiniams padeda pažinti savo jausmus, per meną drąsiai reikšti savo mintis“, – akcentavo J. Žičkutė. Ji pasakoja, kaip atrodo menų pamokos, kuriose lavinami emocinio intelekto įgūdžiai.
Menas neturi būti tobulas
Menų mokytoja pasakojo, kad didelį dėmesį pamokose skiria veikloms, kurios ugdo mokinių pasitikėjimą savimi, moko, kad menas neturi būti tobulas, kad piešti gali visi, o kūrybos procese labai svarbus yra bendradarbiavimas.
„Pamokų metu atliekame piešinių improvizacijas – tai užsiėmimas, kurio metu prašau mokinių kelias minutes, kol groja muzika, piešti nesustojant. Po to liepiu apsikeisti pradėtu piešiniu su klasės draugu ir toliau piešti, tęsti jo darbą. Taip mokomės dirbti kartu, būti atsakingais už kito darbą, ugdome supratimą, kad rezultatas nepriklauso nuo manęs vieno“, – sakė J. Žičkutė.
Mokytoja pasakoja, kad tokie užsiėmimai, kaip piešinių improvizacijos, meno iššūkiai, dalinimasis piešiniais, piešimas užsimerkus, intuityviai bei kitos panašios veiklos padeda mokytis pasitikėjimo savimi ir kitais, mažina tarpusavio konkurenciją.
„Kartais prašau vaikų piešti neatkeliant rankos, užsimerkus arba ta ranka, kurios įprastai nenaudoja rašydami. Tuomet kalbame apie savo potyrius, jausmus, emocijas, keliame klausimus ir analizuojame gautas netobulai tobulas improvizacijas“, – apie darbą pamokose pasakojo menų mokytoja.
J. Žičkutė / Asmeninio archyvo nuotr.
Mokomasi ir iš profesinė patirties
Savo pamokose menų mokytoja daug dėmesio skiria įgūdžiams, kuriuos mokiniai vėliau gali praktiškai panaudoti savo kasdienybėje. Vienas iš jų – grafinis dizainas.
„Pamokų metų pasakoju apie kaligrafiją, tipografiją, analizuojame realius pavyzdžius, tyrinėjame garsius grafikos dizainerių darbus. Pristatau mokiniams lietuvių iliustratorius, grafikos dizainerius, pasakoju apie šias profesijas. Vėliau moksleiviai patys kuria logotipus, plakatus. Esame kūrę net kompiuterinių žaidimų žemėlapius. Mokiniams noriu suteikti tokių žinių, kurias jie vėliau galės panaudoti praktikoje – mokės kurti įvairius dizainus, gebės atskirti, koks dizainas yra geras, o koks – ne“, – pabrėžė ji.
Pasak mokytojos, labai svarbu mokinius mokyti ne tik įgūdžių, bet ir dalintis realia patirtimi akcentuojant, kad be darbo mokykloje mokytojai yra ir savo srities specialistai.
„Mėgstu savo pomėgiais ir hobiais papildyti mokymo turinį, dažnai naudoju realius pavyzdžius, nuotraukas iš kelionių, parodų, projektų. Pasidalinu ir savo darbo nesėkmėmis, bendravimo su klientais istorijomis, nes tai yra geros pamokos, iš kurių verta pasimokyti“, – sakė J. Žičkutė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti77
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos f...
-
Rudens melancholija ar bundanti rudens depresija?
Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugs...
-
Statistika: per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus6
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Finansinis raštingumas: ką būtina aptarti šeimoje
Rugsėjo mėnuo tėvams reiškia išaugusias išlaidas renkantis mokyklines prekes, planuojant vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius. Daugeliui tai gali sukelti papildomą galvos skausmą, tačiau žvelgiant iš gerosios pusės &...
-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės?46
Tragedija, kai sekmadienį Vilniuje, Neryje, mamos akivaizdoje, nuskendo dvi mergytės sukrėtė ne vieną tautietį. Dar labiau supurtė žinia, kad vaikų nužudymu įtariama motina. Kol kas šioje istorijoje – daugiau klausimų nei atsakym...
-
Rugsėjo iššūkis – vaikų saugumas gatvėse: svarbu formuoti įpročius
Netrukus į gatves pasipils mokiniai. Prasidedant naujiems mokslo metams, šeimoje su vaikais svarbu pasikalbėti apie saugų eismą kelyje. Svarbu nepamiršti, kad vaikai daug informacijos perima iš tėvų elgesio modelio ir yra linkę atka...
-
Vaikui pasiruošti mokyklai reikia ir emociškai
Kalbėdami apie pasiruošimą mokyklai dažniau galvoje turime apsirūpinimą kanceliariniais ir kitais reikmenimis, o ne vaikui kylančias emocijas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė ir Klaipėdos padalinio vadovė, sako,...
-
Atmink – tu niekada nesi paliktas vienas1
Vienišumas – jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink esant daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia,...
-
Nauja mada: paaugliai patys sau diagnozuoja psichikos ligas24
Vaikų psichologai tvirtina, kad tėvai vis dažniau kreipiasi į gydytojus su klausimais, ar tikrai jų atžalos netoleruoja laktozės, ar neserga depresija, šizofrenija, ar neturi kokių nors įgimtų raidos sutrikimų. Mat esą tarp jaunimo atsirado ...