- Rasa Pietarienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savęs žalojimas yra ne tik psichinės ligos simptomas, bet ir netinkamai besikuriančio tapatumo paauglystėje išraiška. Kodėl atsiranda noras žaloti save?
Emocijų įtaka
Fizinis skausmas, kurį sau sukelia paauglys įpjaudamas odą arba sutrenkdamas kurią nors kūno dalį, tarsi palengvina psichologinę kančią. Jam gali atrodyti, kad skausmas padeda jaustis gyvam. Save žaloti gali įvairiai: pjaustyti rankas, neleisti užgyti žaizdoms, trankyti galvą, deginti pirštus. Gali būti, kad paauglys renkasi vieną ar keletą iš tų savęs žalojimo formų. Galbūt jam yra gėda ir jis slepia žalojimosi žymes nuo artimųjų ir bendraamžių – nešioja drabužius ilgomis rankovėmis net karštą dieną. O galbūt nori ir tikisi, kad aplinkiniai pamatys, kaip jam sunku, todėl neslepia žalojimosi žymių. Kad ir kaip būtų, svarbu, kad jaunas žmogus sau pripažintų, jog save žaloja, ir pagalvotų, ką tai reiškia jam.
Visi žmonės, susidūrę su sunkiomis gyvenimo situacijomis, patiria pačius įvairiausius jausmus. Sunkūs jausmai, tokie kaip liūdesys, įniršis, neapykanta, pyktis ant savęs paties, vienišumo, tuštumos jausmai kartkartėmis kyla visiems. Nuo vaikystės mes mokomės su jais tvarkytis: matome, kaip elgiasi tėvai, kai pyksta, liūdi, nerimauja, ir elgiamės panašiai. Mokomės nurimti, kai sulaukiame artimųjų raminimo ir palaikymo. Palengvėja, jei tėvai apsikabindavo vaikystėje ir vis dar apsikabina paauglystėje, kai mato, kad jų vaikui sunku. Jei nebuvo pavyzdžio ir reikiamu momentu niekas neapkabino, nepaguodė, sunku išmokti konstruktyviais būdais susitvarkyti su užliejančiais nemaloniais jausmais ir nerimu.
Svarbūs signalai
Žalojimasis rodo, kad nemalonius jausmus paauglys stengiasi įveikti sukeldamas sau fizinį skausmą. Toks elgesys su savo kūnu nereiškia, kad jis turi psichikos sutrikimą, o labiau tai, kad nežino būdų, kaip kitaip, pozityviai, susitvarkyti su jausmais.
Kai sau sukelia fizinį skausmą, sunkūs jausmai atsitraukia į antrą planą ir akimirkai tampa nebe tokie slegiantys. Atrodytų, kad žalojimasis paaugliui leidžia pasiekti daug tikslų: palengvina psichologinę kančią, gali tapti būdu save nubausti arba kontroliuoti savo gyvenimą. Tokios elgesio formos kaip intensyvus rūkymas, alkoholio vartojimas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, persivalgymas irgi yra priskiriamos prie destruktyvių būdų, padedančių išvengti buvimo su savo jausmais ir mintimis.
Ne visi suaugusieji moka tinkamai, savęs nežalodami, tvarkytis su savo jausmais, todėl dažnai jaučiasi bejėgiai, kai reikia padėti paaugliams, pastariesiems save žalojant. Tėvai išsigąsta, galvoja, kas su jų vaiku negerai. Tai dar labiau sustiprina paauglio neramias mintis apie save. Suaugusieji gali daugiau padėti paaugliams, kai patys mažiau nerimauja, o stengiasi suprasti, ką jų vaikas išgyvena.
Žalojimasis yra signalas, rodantis, kad paauglys patiria sunkumų ir neranda tinkamų išeičių, tačiau gali būti ir ženklas, kad galvoja apie savižudybę. Yra žinoma, kad dauguma paauglių, kurie save žalojo, suaugę nustojo tai daryti ir paauglystę prisimena kaip gana sunkų gyvenimo etapą.
Dažniau save žaloja trylikos metų ir vyresni paaugliai. Save žalojantis elgesys ypač būdingas tiems paaugliams, kurių prastesnė nuotaika, kurie nepakankamai save vertina ar anksčiau buvo seksualiai išnaudoti.
Gali būti, kad paauglys galvoja, jog jam beviltiškai nesiseka mokytis ir megzti santykius su bendraamžiais bei netiki geresne ateitimi. Taip galvojant kyla nerimas ir paauglys pradeda ieškoti, kaip nusiraminti, todėl naudoja destruktyvų būdą – žalojasi.
Svarbūs žingsniai
Kuo pasižymi paaugliai, kurie save žaloja?
Jie daugiau galvoja apie savo trūkumus nei apie stipriąsias savybes ir galimybes.
Jų požiūris į savo gyvenimą ir aplinką pesimistinis.
Susidūrę su sunkumais, greitai nustoja pasitikėti savo jėgomis.
Kaip nustoti žaloti save? Bendras principas – atrasti prasmingą veiklą, kurioje paauglys patirtų sėkmę. Tuomet keisis savęs suvokimas ir paauglys pradės galvoti apie save ne kad "esu niekas", o kad "esu kažkas", kuris daro vertingus darbus.
Savižudybės rizika. Vaikystėje vaikai dažnai išgyvena pyktį, liūdesį, fantazuoja: jei aš numirsiu, mano tėvai gailėsis, kaip elgėsi su manimi ir mane mylės labiau nei anksčiau, tačiau šios fantazijos neįgyvendina. Vėliau, paauglystėje, gali atsirasti rizika, kad pyktis ir neapykanta sau ir savo kūnui virs troškimu nusižudyti. Kūno pokyčiai ir aplinkos reikalavimai paaugliui gali sukelti neviltį. Šis jausmas ir savikritika turi žlugdantį poveikį. Savižudišką elgesį skatina pyktis, susijęs su praradimo, atstūmimo, bejėgiškumo jausmais. Savižudybė paaugliui gali atrodyti kaip vienintelė išeitis iš nežmoniškai slegiančios situacijos.
Pastebėjus paauglio prastą nuotaiką ir išgirdus nevilties kupinas mintis, reikia pasikalbėti su juo, stengtis išsiaiškinti, kas vyksta jo gyvenime. Jei tėvai ar kiti artimi vaikui suaugusieji mato tokius nerimą keliančius ženklus, pavyzdžiui, didelį vaiko užsidarymą savyje (nekalba, neatsako į klausimus, šalinasi), kalbėjimą, kad nėra prasmės gyventi, itin rizikingą elgesį, svarbu ieškoti psichologinės pagalbos. Svarbu paaugliui sakyti, kad jo aplinkoje yra pagalbos šaltinių, kurie gali sumažinti kančią ir parodyti išeitis iš sunkios situacijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...