Į mokyklinį rugsėjį – be baimės ir nerimo

Nors atostogų liko dar kelios savaitės, artėjančio rugsėjo nerimas jau smelkiasi į širdis. "Nenoriu į mokyklą!" – turbūt dažniausiai dabar girdima frazė. Kodėl taip sunku pradėti mokyklinį rugsėjį? "Priežastys skirtingos: pirmokai, pradinukai, vyresnieji moksleiviai – kiekvieni turi savas", – sako šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

– Rugsėjo 1-osios su jauduliu laukia tiek būsimieji pirmokai, tiek jų tėveliai. Kaip paruošti vaiką, kad jis norėtų eiti į mokyklą?

– Mažai rasite pirmokėlių, kurie nenori eiti į mokyklą – jiems smalsu, ką ten ras, kas jų laukia. Be to, džiugina suvokimas – "aš jau didelis", tapę mokiniais jie save laiko protingesniais, savarankiškesniais.

Puiki praktika – dar birželį daugelyje mokyklų rengiamos atvirų durų dienos. Būsimieji pirmokai kartu su tėveliais gali apsilankyti mokykloje, susipažinti su mokytoja, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, apžiūrėti klasę, pasėdėti suole.

Jei mokykla neorganizuoja tokios akcijos, tėvams pravartu prieš pat mokslo metų pradžią vaiką nuvesti jos apžiūrėti: būsimam pirmokui parodyti artimiausią ir saugiausią kelią į mokyklą, apžiūrėti pastatą iš išorės, pavaikščioti koridoriais, susirasti klasę, o jei pavyks, ir jo klasės auklėtoją.

Tėvai su vaiku turėtų kalbėtis: pasidomėti jo nuomone, teirautis, ką jis jaučia, atsakyti į visus jo klausimus, būtinai padrąsinti, nuteikti optimistiškai pasakojant, kaip jie patys būdami maži pirmą kartą su tėveliais ėjo į mokyklą.

Vaikui svarbu akcentuoti, kad mokykla – tai ne darželis: čia bus įdomu, ras naujų draugų, daug ko išmoks, bet ir turės naujų pareigų, jo atsakomybė bus didesnė. Apie viską reikia kalbėti tikroviškai, tačiau nereikėtų per daug gąsdinti, kad bus sunku, teks daug dirbti. Suaugusieji juk mėgsta vaikams priminti: "Mokykloje baigsis katino dienos..."

– Kartais nutinka taip, kad po kelių savaičių pirmokas jau nebenori eiti į mokyklą? Kaip to išvengti?

– Pirmoko gyvenime daug kas keičiasi: nauja aplinka, naujas dienos režimas, naujo pobūdžio užsiėmimai ir veikla, nauji veidai ir kiti bendravimo ypatumai. Prie naujo gyvenimo ritmo ir sąlygų sunkiausiai adaptuojasi jautresni vaikai.

Suvaldyti situaciją padės bendras mokytojos ir tėvų darbas. Šiuo atveju didesnė atsakomybė tenka tėvams: jie turėtų ne spausdami, ne griežtai, bet gražiai ir kantriai išklausinėti pirmokėlį, kodėl jis pakeitė savo nuomonę apie mokyklą. Jei tai rimtos priežastys, reikia ieškoti išeičių kartu su auklėtoja ar psichologu.

Tačiau dažniausiai tokio amžiaus vaikai atsako: "Darželyje geriau". Tėvams nereikėtų leistis į dideles diskusijas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad jokios kitos alternatyvos nuo šiol jis neturės: "Kaip mes, tėvai, kasdien einame į darbą, taip nuo šiol tu turi eiti į mokyklą". Kai savo atžalai tėvai šį "nuosprendį" pasako nekonkrečiai, neaiškiai, problemos atomazga užtrunka – vaikas suvokia, kad nepageidautinos situacijos galima išvengti. Būtina konkreti riba – mažyliui bus paprasčiau sudėlioti savo mintis. Pokalbio metu pravartu prisiminti ir pasidžiaugti, kaip per tas savaites pasikeitė sūnaus ar dukters gyvenimas, pasiteirauti, kas jam ar jai labiausiai patinka, paguosti, kad greitai apsipras ir viskas susitvarkys.

Giedrė Gutautė Klimienė

– Kada pradėti morališkai ruošti būsimą pirmokėlį mokyklai?

– Termino "nuo kada" nėra. Nereikia nuolat vaikui kalbėti, priminti – jis ir taip puikiai žino, kad po darželio turės lankyti mokyklą. Tokia realybė.

– Dažnai patiems tėveliams patiems sunku suvaldyti savo emocijas...

– Tai suprantama: reikia pasirūpinti mokslui būtinomis priemonėmis, pagalvoti, kaip vaikas grįš namo, kas jį pasitiks, kur valgys ir t.t. Rūpesčių daug. Neretai viršų ima neigiami pačių tėvų prisiminimai apie mokyklą. Savo nerimo, jaudulio suaugusieji neturėtų afišuoti – vaikai stebėtinai gerai jaučia aplinkoje tvyrančią nuotaiką. Protingiausia būtų santūriai pasidalyti savo nuogąstavimais, emocijomis, kartu nutarti, kad tiek mažyliui, tiek jiems kol kas yra daug neaiškių dalykų, bet, kaip visada, viskas susitvarkys ir bus gerai, jei tik jie visi pasistengs.

Stiprus vaiko nerimas ir didelis stresas prieš mokyklą gali būti ženklas, kad kažkas joje negerai.

– "Neisiu į mokyklą" – neretai prieš pat mokslo metų pradžią paskelbia ir trečiokas ar ketvirtokas. Kokios priežastys lemia tokį jo nusistatymą, ką daryti tėvams?

– Visų pirma, stiprus vaiko nerimas ir didelis stresas prieš mokyklą gali būti ženklas, kad kažkas joje negerai. Priežastys gali būti situacinės – paprastos ir lengvai išsprendžiamos, o kitoms gali prireikti mokytojos pagalbos: per sunku, neįdomu, nuobodu, mokykloje blogai jaučiasi, nepritampa, nepatinka mokytoja, patiria patyčių, nėra motyvacijos, jaučiasi nepateisinantis tėvų lūkesčių ir t.t.

Natūralu, kad vaikas nori į mokyklą, kai jam viskas puikiai sekasi: jį giria, skatina, palaiko, turi draugų, yra klasės lyderis. Tėvai turėtų išsiaiškinti priežastį – kalbėti su savo atžala, vaiko draugais, pasitarti su mokytoja, kaip pradinuką įtraukti į klasės gyvenimą, paskatinti lankyti mokyklą. Pravartu apgalvoti, kaip organizuoti mokslo metus taip, kad vaiko dienotvarkėje, be mokslų, būtų dar ir jam įdomių, įtraukiančių, atsipalaidavimą teikiančių veiklų, nes per didelė atsakomybė, spaudimas, atimamas noras ir džiaugsmas pažinti ilgainiui vaikus pradeda slėgti.

Tėvai turėtų nuolat domėtis ne tik savo atžalos mokslo pasiekimais, bet ir rasti laiko savo dienotvarkėje nuoširdžiai su juo pabendrauti – apgaubti dėmesiu ir rūpesčiu. Turintys emocinį ryšį su vaiku tėvai tikrai pajus, kas jį jaudina, todėl laiku padės.

– Kas kelia didžiausią nerimą pradinę mokyklą baigusiems vaikams?

– Sunkus mokslas ir įtempti santykiai su bendramoksliais. Pastarąją priežastį reikėtų spręsti kartu su mokytoja, nes vaikas dar nesugeba objektyviai išdėstyti susidariusios situacijos. Kartu su ja galima išnagrinėti situaciją ir rasti efektyvesnių būdų, kaip padėti įtraukti vaiką į klasės kolektyvą.

Vis dėlto tėvai neturėtų visų rūpesčių užkrauti mokytojai. Jie turėtų nuolat pasiteirauti tiek jos, tiek savo dukters ar sūnaus, kaip sekasi, kas pasikeitė. Pravartu vaikui paaiškinti, kad geri, ištikimi draugai taip greitai neatsiranda, pateikti pavyzdžių iš savo ar artimų žmonių gyvenimo. Tik bendras tėvų ir mokytojos darbas konkrečia linkme gali ištaisyti padėtį.

Nenorą eiti į mokyklą dažnai lemia nesėkmės moksle: sunku susikaupti, nesupranta vienos ar kitos disciplinos, neprisimena, negeba atlikti namų darbų. Gana dažnai įtampą augina pernelyg atkaklus tėvų spaudimas, keliami vis didesni reikalavimai mokytis gerai ir tik labai gerai – vaikas bijo, kad, gavęs blogą pažymį, tėvus nuvils, jie pyks, baus. Atžalai nepaliekama erdvės ko nors nesuprasti, tiesiog pasidžiaugti naujomis mokykloje įgytomis žiniomis, sėkmės moksle akcentavimas užgožia paprastą ir nuoširdų bendravimą šeimoje. Dėl to vaikas ne tik jaučia įtampą – mažėja jo motyvacija, savivertė.

Ir čia būtinas tėvų dėmesys, kantrybė ir geranoriškumas. Svarbu suprasti vaiko bėdą ir jį palaikyti, paskatinti: "pabandyk dar karą", "nebijok klysti", "niekas negimė viską mokėdamas ir tau pasiseks", "klaida – ne problema". Puiku, jei turite laiko ir gebėjimų jam padėti: parodyti, ką daro blogai, paaiškinti, ko nesupranta.

Tik neįsitraukite – nereikia už  vaiką ruošti namų darbų, skatinkite jo savarankiškumą ir atsakomybę. Nenuolaidžiaukite išgirdę: "Nemoku, bijau, gausiu blogą pažymį, tad gal šiandien neisiu į mokyklą..." ir pan. Jei matote, kad iš tiesų jūsų atžalai sunkiai sekasi mokslai, pakalbėkite su mokytoja, raskite korepetitorių, itin nespauskite keldami didelius reikalavimus, dažniau klauskite ne "kiek gavai?", o "kaip tau šiandien sekėsi?"


Sėkmė priklauso nuo atmosferos šeimoje

Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo ir Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo rezultatai rodo, kad vaiko norą lankyti mokyklą ir stengtis gerai mokytis lemia ne tik mokykla, mokytojo kompetentingumas, bet ir šeima, namuose vyraujanti atmosfera – tai bene svarbiausias veiksnys.

• Atliekant tyrimus nustatyta, kad kuo aukštesnį išsilavinimą turi tėvai, tuo labiau motyvuoti, geresnių mokslų rezultatų siekia jų vaikai. Išsilavinę tėvai atžalas stipriau skatina išsilaikyti savo socialinėje grupėje arba pakilti į aukštesnę.

• Įdomu tai, kad motinos išsilavinimas turi didesnę įtaką nei tėvo. Tai paaiškinama tuo, kad mamos įprastai daugiau dėmesio ir laiko skiria vaikų auklėjimui, domisi jų mokslo pasiekimais, jei nesiseka, padeda.

• Jeigu tėvai ar bent vienas iš jų yra pripažinti savo srities profesionalai, geri specialistai, tai vaikų rezultatai taip pat bus žymiai aukštesni. Įtakos turi ir pačių tėvų siekis tobulėti, noras mokytis, domėtis įdomia veikla, naujovėmis. Nustatyta, kad jei suaugusieji mėgsta, pavyzdžiui, skaityti, tai jų vaikai irgi labiau įsitraukia į mokymąsi, noriai skaito.

• Ne mažiau svarbi ir šeimos kultūra, namiškių laisvalaikio leidimo pobūdis: ar namuose gyvenimo ratas sukasi apie televizorių ir pramogas, ar daugiau laiko skiriama knygų skaitymui ir jų aptarimui, žaidžiami edukaciniai žaidimai, pasakojamos istorijos ir dainuojama, mažametis vaikas supažindinamas su jį supančia aplinka ir pasauliu, mokomas ne tik tvarkos ir etikos, bet ir pažinti bei rašyti raideles, skaityti dažniau vartojamus žodžius, iškabas.

• Kuo anksčiau ir dažniau mažyliui sekamos ar skaitomos gražios, pamokančios pasakos, jis mokomas perpasakoti ir skaičiuoti atmintinai, klausomasi klasikinės muzikos, tuo bus ryškesni teigiami pokyčiai jo gyvenime.

• Didelę įtaką turi mokinio edukacinė aplinka: asmeninis kambarys, kompiuteris, vadovėlių ir reikiamų mokslo priemonių turėjimas.

 

Rugsėjo 1-osios repeticija namuose

• Į pirmą klasę einantis vaikas labai apsidžiaugs, jei kartu su juo išsiruošite apsipirkti mokyklai: be abejo, reikės kuprinės, patogios sportinės aprangos, naujo rinkinio teptukų, spalvotų pieštukų ir kitų mokyklai būtinų prekių. Pirkdami būtinai pasitarkite, įsiklausysite į pageidavimus, jei tik įmanoma, rinksitės tai, kas jam labiau patinka. Būsimam mokyklinukui tai bus labai įsimintina, džiugi ir įdomi patirtis, be to, daiktus, kuriuos jis pats išsirinko, labiau vertins, tausos.

• Jei mokykloje bus privalu vilkėti uniformą, leiskite ją ne tik pasimatuoti, bet ir pasidžiaugti anksčiau: tegul apsirengia, pasisukioja prieš veidrodį, pavaikšto po namus ir išmoksta elgtis ja apsivilkęs. Suaugusieji turėtų juo pasigėrėtų, pagirti, kaip dailiai atrodo. Ta pačia proga pravartu paaiškinti, kad jis taip gražiai ir tvarkingai turi atrodyti visada – uniforma viena, tad ją reikia saugoti, prižiūrėti.

• Daugelį pirmoje klasėje reikalingų įgūdžių vaikas įgyja paruošiamojoje grupėje, tačiau nepakenks, jei tėvai savo atžalai primins mokykloje pamokų metu galiojančią tvarką ir taisykles: norint kažką pasakyti reikia kelti ranką, sėdėti gražiai, nekalbėti, kiek galima labiau susikaupti – klausyti, ką kalba mokytoja. Pasakojimas bus kur kas vaizdingesnis, o pastangos atneš realią naudą, jei pasiūlysite pažaisti visiems žinomą žaidimą "Mokykla". Kad nebūtų nuobodu, į žaidimą įtraukite ne tik mažylio žaislus, bet ir pakvieskite tėtį, brolį ar sesę.

• Būsimas pirmokas turėtų būti pajėgus pasirūpinti savo higiena, mokėtų naudotis tualetu. Tai labai aktuali tema: namuose, darželyje jis žino kaip elgtis, reikalui esant, nebijo paprašyti pagalbos, pasakyti, kad negali kentėti, o štai mokykloje nemokant savarankiškai naudotis tualetu jam gali kilti keblumų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,apie MOKYKLINI RUGSEJI...,

...,apie MOKYKLINI RUGSEJI..., portretas
kai kalba eina apie MOKYKLINI RUGSEJI visada prisimenu SAVO VAIKYSTE..., ir EILERASTUKA...,MES SOTUS LAIMINGI SILTAI APRENGTI kas RYTA MOKYKLON einam VISI...,eilerastukas dar is TARYBINIU LAIKU kas AUTORIUS nePAMENU???... TASKAS
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių