- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr. Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi.
Estetikos ir meno žinovą kalbina „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
– Ką galėtumėte pasakyti apie šiuolaikinę lietuvę moterį?
– Pirmiausiai kiekvienai moteriai reikėtų galvoti, kad ji graži, nėra negražių moterų, tai, žinoma, tokia gal kiek prancūziška frazė. Bet manau, kad per didelis ar perteklinis susirūpinimas tikrai gali įvaryti labai didelių kompleksų ir gali gniuždyti savivertę. Savivertės pamatas – savęs pažinimas, siūlyčiau eiti tuo savęs pažinimo keliu, gilintis, lavintis, perduodant jaunesnėms kartoms savo žinias. Ir ne vien domėtis savo tariamu grožiu. Pokalbiuose visada sakau, kad svarbu nepamiršti, jog Žemės rutulyje yra vienintelis žmogus, kuriam tiksite ir patiksite, tik jam reikia surasti jus.
– Ar yra amžius nuo kada reikėtų nustoti galvoti apie grožį?
– Nėra. Niekada nereikėtų nustoti, juk net mergaitės matydamos mamos pavyzdį rūpinasi savimi taip, kaip tuo metu suvokia. Tad atsakymas yra, jog niekada. Žinoma, kiekviena karta skirtingai suvokia grožio kanonus, galiausiai egzistuoja išorės poveikis, visuomenes nuomonė, tam tikri standartai, normos. Kartais reikėtų pagirti ar papeikti žiniasklaidą, reklamos agentūras, kurios formuoja tam tikrą nuomonę, ar dabar minimus nuomonės formuotojus. Kyla klausimas, kodėl turime pasitikėti kitos moters, kito žmogaus nuovoka, o ne savo? Bet čia savivertės klausimas.
Aš išdrįsau vienos merginos paklausti, kodėl jūs sekate nuomonės formuotojais? Ji sako: „Man taip patinka jų gyvenimas, jie tokie įdomūs, gražūs.“ Aš sakau: „Bet juk jūs ir pati labai graži ir, ko gero, jūsų gyvenimas 13 kartų įdomesnis, tai tegul jie jus seka“. Žinoma, mes negalime atsisakyti tokių žmogiškų įgimtų dalykų, aš dažnai kartoju tą frazę, kad mada egzistuoja, nes mes esame beždžioniukai, sekame kitų pavyzdžiu, mes mėgdžiojame ir dėl to užaugę norime įsilieti į madingų gretas. Kiekviena amžiaus grupė turi savo grožio standartą priimtiną sau. Svarbiausia, kad jis būtų priimtinas sau, nes tik neatsargus žingsnis ir jūs virsite kokia nors kita, neatsargiai galima virsti ir karikatūra.
– Kaip atrasti tą gyvenimo džiaugsmą kasdien?
– Gyvenimo džiaugsmas gali būti išreiškiamas papildoma priežiūra, aktyvesniu dėmesiu sau, reikia rasti laiko atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Kartais, žinoma, ir aplinkybės nėra palankios, bet reikia mokėti tai susikurti. Kalbame apie gebėjimą valdyti savo elgesį, suprasti. Jauni būdami esame aistringi, norime gyventi tarsi kino filme, bet pamirštame, kad filmai, serialai, romanai nėra realus gyvenimas, tai iliuzijų pasaulis, nors iš jo pagrobti kokį nors elementą – būtina. Manau, kad neperteklinis domėjimasis savimi yra būtinas, jis teikia džiaugsmo, jeigu matome rezultatą, jeigu geriau pasijaučiame.
Perdėtas kuklumas, užsidarymas nieko gero neduoda, mes tik užsisklendžiame savyje, nes tai tik stiprėja, jeigu mes nesugebame atsipalaiduoti, valdyti savo elgesio. Kada mes per daug domimės kitų gyvenimu, mes pamirštame gyventi savo gyvenimą ir tai yra labai didelė problema. Kitų gyvenimo džiaugsmo sąskaita, nebūsi laimingas.
– Esate sakęs, kad paprašytas įvertinti moters išvaizdą, niekuomet nekomentuojate. Sakykite, kaip tuomet moterims įvertinti savo grožį? Kaip rasti tą receptą ir būti tokiomis, kokios norime būti?
– Tikrai yra kuo pasidžiaugti, keičiasi kartos, keičiasi moterų gyvenimai, įvaizdžiai. Matau labai didelę pažangą. Mano patarimas ir manau, kad tai yra gyvenime svarbiausia – gyventi savo, o ne kitų gyvenimą. Mes visi mėgstame aptarinėti – čia bendražmogiška silpnybė, bet geriausia komentuoti tada, kai esi prašomas to asmens, kuris nori išgirsti tavo nuomonę, o ne kur nors slepiantis po svetimu vardu, kaip įprasta komentaruose, žinoma, tai negarbinga, nepadeda ir to nereikia. Vengiu komentarų ir manau, kad vieno individo subjektyvi nuomonė apie kitą, o tuo labiau vyro apie moterį, gal net siejasi su etikos klausimais. Žinoma, nebent ji labai patiktų ir galėtume pasakyti komplimentus. Vyrai Lietuvoje labai kuklūs, bet laisvėja po truputį. Tikriausiai komplimentų moterys geistų daug daugiau nei girdi šiuo metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...