- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kinta: pastebima, kad pabaigę psichologijos studijas jaunuoliai ieško darbo kitoje srityje.
Trūkstamų specialistų sąrašą jau pildo ir psichologai. Pastebima, kad vis mažiau studentų renkasi šią kryptį. Tam įtakos turi ne tik sudėtingi brandos egzaminai, bet ir baimė, kad pabaigus mokslus nepavyks rasti darbo.
Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė patvirtino, kad, pagal turimus duomenis, psichologų trūkumas – išties juntamas.
„2022 m. Užimtumo tarnyboje įregistruoti 426 asmenys, ieškantys darbo pagal profesijų pogrupiui „2634 – Psichologai“ priklausančias profesijas. Laisvų darbo vietų tokiems specialistams įregistruota 646. Per sausio–vasario mėnesius bedarbių, ieškančių psichologo darbo, įregistruota 51, laisvų darbo vietų –136. Akivaizdu, kad jų paklausa darbo rinkoje didelė ir juntamas šios srities specialistų trūkumas“, – teigė I. Vegytė.
Socialinis psichologas-lektorius Edvardas Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad dalis studentų, pabaigusių studijas, renkasi kitą, ne psichologo, kelią.
Visuomenei tai nežada nieko gera.
„Mano nuomone, psichologų trūksta, nes yra daug įsteigtų etatų, pavyzdžiui, mokyklose, sveikatos įstaigose, teismuose, kariuomenėje ir kitur, bet nėra tiek parengiama specialistų. Konsultuoti psichologas gali tik turėdamas magistro laipsnį, o studijas užbaigia gal koks šimtas žmonių, spėju, kasmet, o tai – dešimtis kartų mažiau, nei yra realus poreikis. O po švietimo reformos, kai dėl privalomų egzaminų į universitetus netrukus apskritai mažai kas stos, akivaizdu, kad būsimi studentai rinksis tik pačias paklausiausias specialybes, tad tas stygius bus juntamas dar skaudžiau“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Anot jo, darbo rinkoje psichologų stygius akivaizdus ir jis didės visose srityse, o tai netolimoje ateityje atneš neigiamų padarinių.
„Visuomenei tai nežada nieko gera, veikiausiai tolygiai didės psichinių susirgimų skaičius, ir visuomenė darysis vis mažiau darni, produktyvi. Jau ir dabar yra sunku susikalbėti ar rasti adekvatų pašnekovą, o ateityje prašviesėjimo nematau. Aišku, yra dalis žmonių, kurie savarankiškai rūpinasi savo psichine sveikata, daug skaito, tyrinėja įvairias saviugdos praktikas, bet to, mano nuomone, negana, nes visada pasitaiko atvejų, kai prireikia išorinio vedlio iš dvasios sutemų“, – tikino socialinis psichologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Apdovanojimai „Sidabrinė ge...
-
Nacionalinių kino apdovanojim...
-
465-oji karo Ukrainoje diena...
-
Antroji LKL finalo dvikova: Vi...
-
M. Patašiaus fotografijų par...
-
Kovinio šaudymo pratybos Pabr...
-
463-oji karo Ukrainoje diena...
-
XXVIII Pažaislio muzikos fest...
-
A. Kandrotas-Celofanas su pase...
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyjeKeletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Vaikų įvertinimai: kaip tai daryti tinkamai?Tai, kaip esame vertinami kitų, kaip vertiname patys save ir kitus žmones, yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus nuo vaikystės. Gavus blogą įvertinimą gali nukentėti pasitikėjimas savimi, suprastėti mokymosi ar darbo rezultat...
-
Kodėl verta skaityti pasakas vaikams?„Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto pasakos turi i...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba7„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
