- Ieva Šepetytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bene vienintelis kartas, kai savo verkimu žmogus neišgąsdina aplinkinių, – jam gimus ir įkvėpus pirmąjį oro gurkšnį. Tačiau netrukus vaiko ašaros ima trikdyti tėvus, o ašarojimas suaugus suprantamas kaip silpnumo požymis. Vis dėlto kiekvienam gerai žinomas palengvėjimas išsiverkus.
Kaip silpni raminamieji
"Kai pašiurpsta oda, mes atpažįstame siunčiamą signalą, kad organizmui šalta, ir apsirengiame; kai gurgia pilvas – užkandame. Tačiau kai kalbame apie psichologinę gerovę, dažnai pamirštame patenkinti poreikius. Emocijos – tai signalai mums, kurie padeda automatiškai reaguoti į dirgiklius", – teigia psichologė Ugnė Vasilė.
Pasak specialistės, kuo daugiau ir dažniau ignoruosime organizmo siunčiamus signalus, tuo mažiau jo poreikių patenkinsime. Nors žmogus geba laikinai prisitaikyti, ilgainiui nesprendžiamos problemos aštrėja.
Emocijų kaupimas neigiamai atsiliepia santykiams, savivertei, vėliau gali atsirasti kitų sutrikimų. Pernelyg ilgai kaupiamos emocijos gali tapti žalingų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, emocinio valgymo ar savęs žalojimo priežastimi.
"Kartu su emocinėmis ašaromis išsiskiria medžiagos, kurios balansuoja streso hormono lygį, todėl verkdamas žmogus gali pajusti palengvėjimą. Tai veikia kaip silpni raminamieji", – aiškina U.Vasilė.
Komunikacijos priemonė
Vis dėlto psichologė įspėja, kad žodį "palengvėjimas" reikėtų vartoti atsargiai, nes jis ne visuomet tiksliai apibūdina pojūčius, kurie užplūsta išsiverkus. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl emocijas, jausmus patiriame ir išreiškiame skirtingai.
Tiek vyrams, tiek moterims, ašaros – drąsos ir stiprybės ženklas.
Šiuo metu mokslininkai ginčijasi: vieni teigia, kad verkimas sumažina stresą ir susijaudinimą, o kiti, atlikdami bandymus laboratorijoje, pastebi priešingus rezultatus: verkimas gali padidinti streso lygį organizme. Taigi tam, kad palengvėtų, yra svarbios sąlygos: socialinė aplinka – kaip į ašaras reaguoja aplinkiniai, asmenybės bruožai ir emocinė būsena.
Visuomenėje įprasta verkimą sieti su jaunesnio amžiaus žmonėmis. Dažnai tėvai nežino, kaip reikėtų dorotis su vaiko ašaromis. Kartais emocionalus jausmų protrūkis yra isterija, tačiau net tokiu atveju U.Vasilė tėvams pataria nebūti per daug griežtiems.
"Verkimas yra komunikacijos priemonė. Jei vaikas nemoka kitais būdais išreikšti savo būsenos ar poreikio, reikia pirmiausia patiems tėvams išmokti suprasti vaiką ir mokyti naujų komunikacijos būdų. Svarbu suvokti, kodėl vaikui kyla vienas ar kitas poreikis. Draudimas būtų komunikacijos nutraukimas ir vaiko poreikių ignoravimas", – teigia psichologė.
Drąsa verkti
Viena iš gydytojų, neabejojančių verkimo nauda, yra amerikietė psichiatrė ir knygų autorė Judith Orloff. Per dvidešimt metų patirties ji teigia pati pajutusi verkimo teikiamą naudą. Anot gydytojos, jis mažina ne tik stresą, bet ir padeda atsikratyti liūdesio bei nusivylimo.
"Verkimas man primena valymosi procesą. Tai būdas išlaisvinti emocijas, kad jos mano kūne nevirstų į streso sukeliamus simptomus kaip nuovargis ar skausmas. Dėl šios priežasties aš skatinu verkti ir savo pacientus. Tiek vyrams, tiek moterims, ašaros – drąsos ir stiprybės ženklas", – patirtimi dalijasi J.Orloff.
Savo knygoje autorė išskiria tris ašarų rūšis: refleksines, tęstines ir emocines. Kiekviena jų turi savo gydomąją paskirtį. Refleksinės ašaros padeda atsikratyti kenksmingų dalelių, kai akys reaguoja į tokius dirgiklius kaip nuovargis ar dūmai. Tęstinės – išsiskiriamos reguliariai, kad sudrėkintų akis ir padėtų išvengti bakterijų. Tokio tipo ašaros yra 98 proc. sudarytos iš vandens, o emocinės – iš streso hormonų, kurie pašalinami verkiant. Taip pat, atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad jos skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie mažina skausmą ir suteikia malonumo pojūtį.
Gydytojos teigimu, gėdytis verkimo paskatina neteisingas visuomenės požiūris. "Ašaros – silpnumo požymis", "tikri vyrai neverkia" – yra mitai. Psichiatrė pripažįsta: "Stiprus žmogus yra tas, kuris turi drąsos ir sąmoningumo verkti. Šie žmonės man palieka įspūdį."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...