- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimai rodo, kad ankstyvas ruošimasis šventėms ir namų dekoravimas gali turėti įtakos mūsų laimės jausmui. Ant eglutės kabindami žaisliukus ir kepdami imbiero sausainius, panyrame į nostalgiškus vaikystės prisiminimus, pageriname nuotaiką ir pajaučiame didesnį artumą šeimos nariams. Vis dėlto, ar tikrai eglutę lapkritį puošiantys žmonės yra laimingesni už tai darančius Kūčių vakarą? Apie tai – pokalbis su psichologe Gabija Petraviče.
– Vieni mūsų ruoštis Kalėdoms pradeda labai anksti, o kiti stengiasi tai daryti kuo vėliau. Kai kurie tyrimai rodo, kad ankstyvas pasiruošimas gali pagerinti nuotaiką ir švenčių laukimą paversti dar malonesniu. Koks jūsų požiūris – ar išties anksti pasiruošimą pradedantys žmonės gali būti laimingesni už kalėdinio šurmulio nemėgstančius „grinčus“?
– Pritariu, kad šviesa ir šiluma džiugina. Tad trumpėjant dienoms ir už lango vis dažniau siaučiant darganai, sveika grožį susikurti kitais būdais. Tačiau ar patys papuošimai ir blizgučiai daro žmones laimingesnius? Nebūtinai. Gali būti ir taip, kad laimingesni žmonės tiesiog labiau nori puošti savo namus, ir tai daryti kuo anksčiau.
Vengčiau „grinčais“ vadinti žmones, kurie anksti lemputėmis neapkabinėja namų ir paburba dėl visur skambančių kalėdinių dainų. Kai kurie jų tiesiog laikosi senosios tradicijos namus ir eglutę puošti tik Kalėdų išvakarėse. Be to, per visą namų dekoravimo ir dovanų pakavimo šurmulį neretai pasimiršta tikroji šventinio laikotarpio esmė – advento metu laikytis pasninko, gyventi ramiau, daugiau reflektuoti savo patirtis ir emocijas, bei susilaikyti nuo švytinčių pramogų. Tai dažniausiai neatneša greito pasitenkinimo, prie kurio esame pratę, tačiau padeda įprasminti praeinančių metų patirtis, nuraminti mintis, priimti save. Tiesa, nemanau, kad visa tai negali būti suderinama su blizgiomis kalėdinėmis lemputėmis.
– Kaip pasiruošimas Kalėdoms ir namų dekoravimas gali mūsų smegenis paskatinti gaminti laimės hormonus? Galbūt svarbu, kad tai darytume kartu su šeimos nariais, drauge leisdamiesi į smagius prisiminimus?
– Žinoma, bendrumo aspektas labai svarbus. Net jei žmogus vienas puošia namus ir kepa šventinius sausainius, galbūt tuo metu jis galvoja apie jam brangius artimuosius – ką pakvies pas save, kam padovanos kokią dovaną. Tai taip pat yra tam tikras bendravimas, kuris mums, socialinėms būtybėms, labai reikalingas.
Didelę įtaką mūsų laimės jausmui neabejotinai turi ir tai, kad ruošdamiesi šventėms mąstome apie džiaugsmo suteikimą kitiems. Kurdami stebuklą savo vaikams ir įsivaizduodami, kaip jie džiaugsis, ir patys pajuntame malonias emocijas. Rinkdami dovanas šeimos nariams, šypsomės, nes jaučiame, kad pradžiuginsime artimuosius. Visa tai stiprina tarpusavio ryšį ir smegenyse skatina gamintis vieną iš laimės hormonų – oksitociną. Kuo ilgiau šis procesas trunka ir kuo daugiau galvojame apie artimųjų nudžiuginimą, tuo jaučiamės laimingesni. Iš anksto ruošdamiesi šventėms, planuodami ir galvodami, kaip jų metu bus gera, pratęsiame savo laimės akimirkas. Šis efektas primena kelionės planavimą. Iš ne vieno žmogaus esu girdėjusi, kad planavimas yra kone svarbiausia visos kelionės dalis, neretai suteikianti daugiau džiaugsmo už pačias atostogas.
Kitas aspektas, kuris padeda pajusti pakilesnę nuotaiką – šviesa. Jau kurį laiką vienas iš rekomenduojamų depresijos prevencijos, ir dalinai gydymo, metodų yra dienos šviesos lempos naudojimas. Žinoma, ši lempa yra itin stipri ir nepalyginama su kalėdiniais papuošimais. Tačiau jei jau įrodyta, kad šviesa teigiamai veikia psichikos sveikatą, vadinasi, net ir maži jos kiekiai turėtų padėti. Tad dailios kalėdinės lempelės gali iš dalies atliepti šiuo metu mūsų jaučiamą šviesos poreikį. Be to, prie geresnės nuotaikos prisideda ir paprasčiausias estetinis pasitenkinimas, jaučiamas žvelgiant į gražias dekoracijas.
– Nors ankstyvas pasiruošimas gali pagerinti nuotaiką, jis taip pat gali išvarginti bei padidinti nerimą. Kaip patartumėte išlaikyti aukso viduriuką?
– Būtina suprasti, kad visų kampų vienu metu išlaikyti ir visų darbų nudirbti nepavyks, tad teks pasirinkti, kas būtent jums yra svarbu. Jei atrodo, kad per šventes svarbiausia nustebinti kitus dovanomis, tai ir priimkite kaip savo šventinę misiją ir susitelkite į šią užduotį. O namų dekoravimo ir maisto gamybos pareigomis pasidalinkite su artimaisiais. Jei jaučiate, kad per šias šventes jums svarbu įsigilinti į save ir išspręsti tam tikrus vidinius konfliktus, nekelkite sau didelių lūkesčių kitose srityse.
Jei esate iš tų, kurie nuolat stengiasi prilygti kitiems, venkite tai daryti. Pajutus, kad socialiniuose tinkluose matomi išgražinti namai kelia susierzinimą, nebesekite tų paskyrų ar kuriam laikui pailsėkite nuo socialinių medijų. Jei nerimą kelia mintis, kad būtinai reikia šventiniam stalui pagaminti ką nors įspūdingo, skirkite sau penkiolika minučių ant popieriaus lapo surašyti šventiniam meniu, kad nebereikėtų apie jį galvoti. Juk per šventes svarbiausia visai ne tai. Kelis kartus giliai įkvėpus ir sąmoningai savęs paklausus, kas iš tiesų šiuo laikotarpiu jums yra svarbu, tikrai išgirsite atsakymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kamuoja nemiga? Išbandykite šį metodą
Daugelis žmonių susiduria su nemiga ir tai nestebina. Ji gali priklausyti nuo aibės dalykų, tarp kurių – ir kunkuliuojančios mintys, netinkamos miego sąlygos – per karšta ar per šalta, ar net stresas dėl to, kad negalite atost...
-
Ant tilto į Vilniaus Vingio parką – instaliacija, kviečianti rūpintis psichikos sveikata
Sostinėje ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką atidaryta Algio Kriščiūno sukurta meno instaliacija „100 priežasčių“, kviečianti rūpintis psichikos sveikata, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Kai dienos primena emocinius fejerverkus
Artėjant Kalėdoms daugelis iš mūsų patiria stresą, susijusį su dovanų pirkimu, pasiruošimu šventėms ir kitais rūpesčiais. Kaip tvyrant šiai šventinei įtampai išlaikyti pusiausvyrą ir išlikti ramiam? ...
-
Apklausa: nepaisant aukšto patiriamo streso lygio, socialiniai darbuotojai mėgsta savo darbą
Spalio ir lapkričio mėnesiais mokymų centras „Patirtys ir idėjos“ vykdė internetinę socialinio darbo srities specialistų apklausą, kurios tikslas – atskleisti neigiamą darbe patiriamo streso poveikį, atkreipiant dėmesį ...
-
Kai draugystė nugali vienatvę: populiarėja iniciatyva, sujungianti kartas3
Senatvėje dažnai norisi pasikalbėti ar tiesiog susėsti vakarienės, bet nėra su kuo – gyveni visai vienas. Vokietijoje asociacija „Draugai senjorams“ siūlo bičiulius. ...
-
Psichologė Sabaitytė: pastebiu, kad 2–3 para po gimdymo šeimoms tampa emociniu lūžio tašku
Ne paslaptis, kad šeimos susiduria su daugybe emocinių išbandymų, kuomet į pasaulį tenka pasitikti per anksti atkeliavusį naujagimį. Dažnai tėvus apima bejėgiškumo, nevilties ir nežinomybės jausmas, kai pirmosiomis dienomis, sav...
-
Švenčių laukimas kelia stresą2
Prasidėjus gruodžiui, daugelis ne tik turi šventinių pirkinių sąrašus, bet jau yra įsigiję ir dovanų. Dar spalio pabaigoje prasidėjusios komercinės akcijos ir sujudimas žmones įtraukė į ankstyvą ruošimąsi šventėms, ...
-
Sėkmės formulės pagal G. Navaitį
Sėkmės formules į naują savo knygą sudėjęs psichologas, profesorius dr. Gediminas Navaitis teigia, kad poreikis ateiti į psichologo konsultaciją atsiranda tada, kai žmogus patiria stresą ir sunkumų jį įveikdamas. Štai kodėl pirmoji knygos...
-
M. Andriulienė: su vaikais viską matai pro stebuklų akinius2
Ji – vilnietė, bet kasmet, dengdama Kūčių stalą, po balta staltiese padeda saują šieno. Ji juokiasi, jog gerai būtų Kalėdoms taip apšviesti namus, kad būtų matomi net iš kosmoso. Jai smagiau dovanoti pačiai nei laukti dov...
-
Sutrumpėjusių dienų spąstai – sezoninė depresija1
Tamsiuoju metų laiku, kai saulės matome labai mažai, dažnai susiduriame su sezoninės depresijos simptomais. Specialistės atskleidė, kaip ji pasireiškia, kokia žmonių grupė labiausiai linkusi į nuotaikų svyravimus ir kokios priemonės padeda ...