– Ar medikamentinis nėštumo nutraukimas sumažins chirurginių abortų skaičių, kuris, kaip rodo, statistika, ir taip mažėja?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad neturėtume labai džiaugtis ta statistika, nes ji priklauso prie tų šalių, kur aborto statistika itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai. Pirma – už abortą turi mokėti pati moteris. Antra – į abortus yra neigiamas tiek gydytojų, tiek visuomenės požiūris. Tad nemaža dalis atliekamų abortų tiesiog nepapuola į tą statistiką. Specialistui tai yra akivaizdu.

– Kaip jūs vertinate medikamentinių abortų įteisinimą Lietuvoje? Ar tai teisingas sprendimas?

– Tai, žinoma, nes Lietuva bene viena iš paskutinių Europos šalių, kuri tą daro. Pirmoji šalis, kuri įteisino medikamentinius abortus, buvo Prancūzija – 1988 m. Pavyzdžiui, estai įteisino tai 2003-iaisiais. Lietuva – beveik dvidešimt metų vėliau nei Estija.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kuris abortas – medikamentinis ar chirurginis – labiau kenkia moters sveikatai?

– Reikėtų formuluoti, ne ar kenkia sveikatai, o kokios yra rizikos, nes kiekviena medicininė procedūra, tuo labiau chirurginė, yra susijusi su tam tikromis rizikomis. Pavyzdžiui, chirurginės procedūros susijusios su narkoze, su kraujavimu ir daug kitų rizikų. Medikamentinis abortas kelia mažesnę riziką ir yra patikimesnis. Maždaug tik vienai moteriai iš 200 nepavyksta medikamentiniu būdu nutraukti nėštumo.

– Kokią įtaką abortas turi moters reprodukcinei sveikatai? Ar tiesa, kad paskui būna sunkiau pastoti, ar tai tėra mitas?

– Kvalifikuotai atliktas nei medikamentinis, nei chirurginis nėštumo nutraukimas neturi jokios įtakos tolesnei moters reprodukcijai. Tačiau jei įvyksta kokia nors komplikacija, tarkim, praduria gimdą, kyla koks nors uždegimas, tuomet, žinoma, kyla problemų. Bet tos komplikacijos yra ypatingai retos.

– Medikamentinių abortų priešininkai vis naudoja argumentą, kad moteris pavartojusi šiuos vaistus nukraujuos ir numirs. Ar gali būti tokia pasekmė?

– Pusei procento moterų būna toks stiprus kraujavimas, kad tenka atlikti net kraujo perpylimą. Dažniausiai taip atsitinka, kai vaistai vartojami nesilaikant instrukcijos.

Pusei procento moterų būna toks stiprus kraujavimas, kad tenka atlikti net kraujo perpylimą.

 

– Kokios dažniausios pasitaiko medikamentinio nėštumo nutraukimo komplikacijos?

– Dažniausiai nebūna jokių komplikacijų. Na, o jeigu šie vaistai vartojami netinkamai, gali nėštumas nenutrūkti. Kai kada ilgiau nei įprastai užsitęsia kraujavimas. Komplikacijų gali kilti, jei nepaisoma instrukcijos, sumaišoma su kitais vaistais, skirtais tam tikroms ligoms gydyti.

– Jūsų nuomone, su medikamentinio aborto įteisinimu žengiame žingsniu į priekį. Bet ar ateityje tai neatvers Pandoros skrynios ir nebus taip, kad vis daugiau moterų griebsis šio nėštumo nutraukimo būdo ir tas abortų skaičius išaugs?

– Ne, tokios baimės yra nepagrįstos, nes abortas yra ne priežastis, o pasekmė neplanuoto pastojimo.  Moteris nutraukia ne bet kokį, o tik nepageidaujamą, nenorimą, ne laikų įvykusį nėštumą. Pats nėštumas yra susijęs su nemaža rizika moters sveikatai. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet po 300 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių priežasčių. Vadinasi, jei joms laiku ir kvalifikuotai nėštumas būtų nutrauktas, didžioji dalis tų moterų liktų sveikos.