„Žalgirio“ talentų mokytojas: svarbu ir tvarkingai paklota lova

"Aš jiems – ir treneris, ir draugas, ir tėvas... ir mama", – šypsosi Mantas Šernius. 35-erių metų krepšinio specialistas jau trečią savaitę treniruoja gabiausius Lietuvos talentus Kauno "Žalgirio" dublerių ekipoje.

Prie "Žalgirio" jaunimo komandos vairo M.Šernius stojo baigęs Europos čempionato atrankos varžybų ciklą su Lietuvos moterų rinktine. Jis pakeitė nuo sezono pradžios dubleriams vadovavusį Tomą Keršį, kuris ekipą paliko išsiskyrus požiūriams į treniruočių procesą ir žaidėjų drausminimo priemones.

Vadovaujami naujo stratego žalgiriečiai iškovojo ne vieną skambią pergalę NKL čempionate ir laikinai šoktelėjo net į 4-ąją poziciją (iki pastarojo savaitgalio turo).

Nors didelę karjeros dalį praleido treniruodamas moteris, M.Šerniui nesvetimas ir vyrų krepšinis. 2014–2016 m. jis su Pasvalio "Pieno žvaigždėmis" dalyvavo LKL pirmenybėse, o su Lietuvos jaunučių vaikinų rinktine laimėjo Europos čempionato sidabrą.

– Treneri, kokios buvo tos pirmosios savaitės prie "Žalgirio" dublerių ekipos vairo?

– Mano pareigos komandoje platesnės nei vien tik trenerio. Reikia suprasti, kad vaikinai, kuriuos treniruoju, yra dar moksleiviai, paaugliai. Dauguma jų Kaune gyvena palikę tėvus, draugus, todėl aš jiems turiu būti viskas viename asmenyje: ir treneris, ir draugas, ir tėvas… ir mama. Jiems tai yra labai svarbu. Vaikinai gyvena atskirai nuo šeimų, todėl reikia juos prižiūrėti, mokyti drausmės, padėti buityje.

– Ar pats, atlikdamas tokias funkcijas, jaučiatės jaukiai?

– Man tai primena pirmuosius mano, kaip trenerio, žingsnius Šilutės sporto mokykloje. Tarkime, dirbdamas "Žalgirio" sistemoje turiu būti pasiruošęs, kad šiandien rungtynėse neturėsiu trijų žaidėjų, kuriais galėjau remtis prieš tai buvusiame mače. Juk jei pagrindinėje vyrų komandoje žaidėjai netikėtai gauna traumas, jie vis tiek turi turėti 12 žmonių treniruotėse. O man tenka pasitelkti trečiosios mūsų komandos jaunimą. Kiekvienoms rungtynėms ar treniruotei turiu būti pasiruošęs kelis planus.

– Prieš jus "Žalgirio" jaunimo ekipos vairą trumpai laikęs Tomas Keršis pareigas paliko vos po kelių mėnesių. Kalbama, esą krepšininkams ir jų tėvams užkliuvo griežti trenerio vadovavimo bei bausmių metodai. Koks treneris esate jūs: labiau diktatorius ar demokratiškas?

– Sakyčiau, žmogiškas. Apie buvusį kolegą man kalbėti nebūtų etiška, tad galiu pasakoti tik apie save. Aš laikausi nuostatos, kad visi mes padarome klaidų, tačiau labai svarbu jas suvokti ir nebekartoti. Jauniems žaidėjams ypač svarbu žinoti komandos taisykles. Tarkime, kad ir tokia smulkmena kaip kambarių tvarkymas. Dauguma mūsų net nesusimąsto sakydami, kas yra tvarkingas kambarys. O aš tai mėgstu apibrėžti aiškiomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, jei kambarys nesujauktas, bet ant radiatoriaus džiūsta išskalbtos kojinės, tai nėra tvarkinga. Skalbiniai turi būti skalbykloje, ten jų vieta. Arba jeigu lova paklota, tai patalynė turi būti lygi, neraukšlėta. Jei pamatau tokį dalyką – tai nusižengimas. Apskritai jaunimo komanda šiek tiek primena karinį dalinį, juk į kariuomenę vaikinai išeina 18-os metų. Mūsų žaidėjų amžius – panašus.

– Ar už taisyklių pažeidimus baudžiate?

– Kiekvienas nusižengimas įvertinamas atitinkama bausme. Dažniausiai tai toks pratimas, kurį praminėme savižudžiu. Tai  greiti bėgiojimai po aikštelę. Manau, kad jie gana veiksmingi (šypsosi – aut. past.). Atėjęs į komandą iškart surašiau taisykles, kurias prieš tai susėdę aptarėme su kapitonu.

– Dauguma jūsų auklėtinių – moksleiviai. Kaip jiems sekasi derinti sportinę karjerą ir mokslus?

– Iš tiesu treniruojamės labai intensyviai, todėl reikia pasistengti ir jiems, ir man. Prie mokslų pritaikome ir treniruočių grafiką. Kartais mūsų pratybos prasideda 7.30 val., kai kiti jų bendraamžiai dar tik ritasi iš lovų ar pusryčiauja. Tad pirmos kelios savaitės buvo skirtos susipažinti, bet dabar jau baigiame dėliotis savo taisykles ir grafikus.

– O kaip savo pirmuosius žingsnius vertinate sportine prasme?

– Reikia suvokti, kad prieš tai buvęs treneris turėjo visai kitas puolimo ir gynybos taisykles. O dabar taikome "Žalgirio" vyrų komandos strategiją, tad jaunimui tenka persiorientuoti. Galima sakyti, kad jiems sezonas prasidėjo iš naujo. Todėl ir rungtynių metu jie kažkiek sulėtėjo, nes turi atpažinti ir tinkamai įvertinti žaidybines situacijas.

– Dublerių komandos sąskaitoje NKL čempionate – 10 pergalių ir 11 pralaimėjimų. Kokius tikslus keliate auklėtiniams šiame turnyre?

– Į turnyro lentelę kol kas nelabai ir dairomės. Stengiamės ugdyti jų meistriškumą, derintis prie pagrindinės ekipos interesų. Manau, kad po Naujųjų daugiau dėmesio skirsime ir rezultatams.

– Pastaruoju metu per septynias dienas sužaidėte net keturis NKL mačus. Kodėl jūsų varžybų grafikas toks intensyvus?

– Pradedame rengtis jaunimo Eurolygos atrankos turnyrui, todėl savaitgalį pusė mūsų komandos dalyvaus tarptautiniame turnyre Ventspilyje. Ten sužaisime gal penkerias rungtynes. Į Latviją pasikviečiau ir perspektyvius jaunuolius iš kitų miestų. Atrinkta komanda vasario mėnesį atstovaus "Žalgiriui" jaunimo Eurolygos varžybose.

Protingas krepšinis, paremtas veiksmų paprastumu.

– Ko daugiau: panašumų ar skirtumų dirbant su moterų komanda ir su jaunimu?

– Daugiausia skirtumų atletiškumo prasme. Aukšto lygio moterų komandos, pavyzdžiui Eurolygos dalyvės, atletiškumas sutampa su 16-mečių vaikinų fizinėmis galimybėmis. "Žalgirio" dubleriai yra šiek tiek vyresni, tad jų atletiškumas gerokai didesnis nei moterų. Tačiau šie vaikinai dar neturi didelės aukšto lygio krepšinio patirties, todėl pagal krepšinio intelektą jie dar nusileidžia, tarkime, moterų rinktinės žaidėjoms. Bet dublerių komandoje žaidėjai surinkti geri. Turbūt dauguma Lietuvos talentų, rinkdamiesi kur tęsti karjerą, "Žalgirio" sistemai teikia prioritetą.

– Kalbant apie moterų rinktinę. Ko pritrūko, kad neblogai kovojusi jūsų komanda pelnytų kelialapį į Europos čempionato finalinį etapą?

– Vieno metimo. Beveik visas rungtynes taip pralaimėjome. Apmaudu, bet nieko nepakeisi. Merginos tikrai stengėsi, atliko beveik viską, ko reikalavome. Dėl pastangų joms priekaištų neturiu. Mums kažkiek koją kišo nepalankus FIBA varžybų grafikas, nes per vadinamuosius langus negalėjome pasitelkti visų stipriausių žaidėjų.

– Kaip derinsite darbą su dubleriais ir moterų rinktine?

– Darbo grafikai nesikirs. Moterų rinktinės atrankos varžybos prasidės tik kitą rudenį, o su "Žalgirio" klubu sutariau dėl darbo iki vasaros. Vėliau vėl susėsime ir kalbėsimės su klubo vadovais, ar jiems tinka mano darbas ir pan.

– "Žalgirio" klube jums tenka daug bendrauti su Šarūnu Jasikevičiumi. Ar darbas su juo keičia ir jūsų žaidimo suvokimą?

– Su Šarūnu bendraujame jau senokai, bet taip giliai jo žaidimo filosofijos nebuvau studijavęs. Dabar turiu unikalią progą viską pamatyti ir vidaus. Sakyčiau, kad Šaro krepšinis skirtas aukšto intelekto žaidėjams. Ne veltui jis, prieš pasirinkdamas žaidėją, labai skrupulingai jį analizuoja, stebi ir varžovus. Tikrai ne kiekvienas krepšininkas gali greitai integruotis į jo sistemas. Jei reikėtų jas paprastai apibūdinti, sakyčiau, kad tai protingas krepšinis, paremtas veiksmų paprastumu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių