Antradienį Stambule Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai pademonstravo, kad gali ir apsiginti, kai varžovų aikštėje 84:71 palaužė „Anadolu Efes“ ir atsidūrė per pergalę nuo šios ekipos. Tuo pačiu ir per pergalę nuo aštuntosios Eurolygos vietos.

„Žalgiris“ praleido mažiausiai taškų šį sezoną, bet „Abdi Ipekči“ arenoje tikrai nesužaidė tobulų rungtynių. Aštuonios klaidos pirmame kėlinyje ar vos du taiklūs tritaškiai iš 10 iki ilgosios pertraukos lyg ir nežadėjo nieko gero.

Nepaisant to, „Žalgiris“ pirmavo ir po pirmojo, ir po antrojo kėlinio. Trečiai geriausiai puolančiai Eurolygos komandai kauniečiai per du kėlinius leido įmesti vos 30 taškų. Tiek mažai taškų „Anadolu Efes“ šį sezoną per pirmą rungtynių pusę dar nebuvo pelniusi.

Kauniečių gynyba iki ilgosios pertraukos veikė taip užtikrintai, kad išvengė ir nuolatinio galvos skausmo – pražangų ir taškų, renkamų baudų metimais. Iki ilgosios pertraukos „Anadolu Efes“ metė vos 3 baudas ir jas visas prametė.

Galiausiai komanda, kuri iki tol vidutiniškai pelnydavo po kiek daugiau nei 85 taškus, įmetė vos 71. „Anadolu Efes“ buvo ir geriausiai dėl kamuolių kovojanti ekipa, tačiau šioje kategorijoje ji pralaimėjo 25-35. 25 atkovoti kamuoliai – taip pat mažiausias šio sezono „Anadolu Efes“ rezultatas.

Statistika to nefiksuoja, bet „Žalgiris“ visiškai sustabdė ir „Anadolu Efes“ bandymus regzti greitas atakas.

„Nežinau, ar galima sakyti, kad tai grandas ar ne, palyginti su CSKA ar „Real“, bet mes išvykose turime numušti grandų taškus, jei norime laimėti, o šiandien tai ir įvyko. Numušėme apie 10 taškų. Tik taip galima laimėti išvykose“, – po dvikovos aiškino „Žalgirio“ strategas Š. Jasikevičius.

Jo auklėtiniai užtikrintai keitėsi ginamaisiais, rizikavo, kai reikėjo, ir, be abejo, gavo šiek tiek dovanėlių iš varžovų, kai jie pirmoje mačo dalyje pernelyg pamėgo metimus iš vidutinių nuotolių, o ne veržėsi po krepšiu.

„Neblogai įvykdyme planą, kurį treneris buvo nurodęs gynyboje, – kalbėjo Edgaras Ulanovas. – Susitvarkėme su žaidėjais, kurie dažniausiai daro bėdas. Pasiteisino kažkiek tai, su kuo rizikavome. Buvo ir blogų epizodų, kuriuos reikia taisyti. Vis dėlto tai yra solidi pergalė išvykoje ir dėl jos labai smagu.“

Ne tik solidi, bet ir solidžiausia pergalė išvykoje per beveik ketverius metus. Paskutinį kartą didesne persvara išvykoje „Žalgiris“ laimėjo 2013 metų kovo 1-ąją, kai Malagoje tuomet Joano Plazos treniruojamas Kauno klubas iškovojo pergalę 83:67.

Tuomet rezultatyviausiai Andalūzijos regione sužaidęs Mindaugas Kuzminskas po kelių mėnesių kartu su J. Plaza persikėlė į „Unicają“, o „Žalgiris“ išvykose dažniau skaičiavo triuškinamus pralaimėjimus nei pergales.

Per 44 rungtynes po tos pergalės Malagoje kauniečiai išvykose iškovojo vos 7 pergales ir nė vienas iš tų laimėjimų nebuvo pasiektas dviženkle taškų persvara.

Arčiausiai dviženklio skirtumo išvykoje „Žalgiris“ buvo prieš tris savaites Belgrade, kai laimėjo 88:79. Tačiau jeigu norime rasti tikslų momentą, kada „Žalgiris“ ėmė keistis į gera, reiktų grįžti dar savaite anksčiau, į lapkričio 24-ąją.

„Žalgiris“ tada namie priėmė Bambergo „Brose“ ir iškovojo įtikinamą pergalę 86:72.

Nuo tų rungtynių su Bambergu vietą starto penkete prarado E. Ulanovas – vietoje jo rungtynes pradeda Renaldas Seibutis. Tose pačiose rungtynėse tvirtą vietą starto penkete išsikovojo ir Augusto Lima.

R. Seibutis ir A. Lima „Žalgiryje“ yra gynybiniai žaidėjai – R. Seibučiui dažniausiai patikima stabdyti svarbiausią varžovų antrosios linijos krepšininką, o A. Lima savo ilgomis rankomis ir dideliu kūnu uždaro baudos aikštelę.

Sutapimas ar ne, bet šis pakeitimas atrišo rankas Kevinui Pangosui ir tuo pačiu padidino E. Ulanovo, kuris pradėjo kilti nuo suolo, rezultatyvumą.

Per paskutines 5 rungtynes K. Pangosas pataikė 17 tritaškių iš 32 (53 proc.), kai iki tol per 8 rungtynes įmetė 11 tritaškių iš 34 (32 proc.).

Tuo metu E. Ulanovas per trejas rungtynes iš penkerių rinko dviženklius taškų skaičius, kai per pirmas 8 rungtynes (7 iš jų – starto penkete) nė karto nepasiekė dviženklės taškų ribos.

Išsiplėtęs puolimas nuėmė atsakomybę nuo Leo Westermanno ir Pauliaus Jankūno, kurie sezono pradžioje dviese tempė komandą rinkdami taškus. O kai dar bet kada gali iššauti Lukas Lekavičius, Brockas Motumas ar Artūras Milaknis, „Žalgirio“ puolimo arsenalas dabar yra itin solidus.

Toks solidus, kad po antradienio dvikovos kauniečiai pakilo į penktąją rezultatyviausių Eurolygos komandų vietą (vid. 81,5 taško). Tai – geriausias „Žalgirio“ puolimas nuo 2004-2005 m. sezono, kai Antano Sireikos treniruojama komanda per 20 rungtynių vidutiniškai rinkdavo po 82,1 taško. Rezultatyviausia moderniosios Eurolygos „Žalgirio“ komanda buvo 2003-2004 m., Arvydo Sabonio sezone (vid. 83,1 taško).

Visgi šiemetinis „Žalgiris“ pagal vieną kategoriją pranoksta net tą legendinę Sabonio sezono komandą. Kauniečiai šį sezoną per rungtynes vidutiniškai atlieka po 18,8 rezultatyvaus perdavimo ir tai yra geriausias klubo rezultatas per visą moderniosios Eurolygos istoriją.

Jeigu „Žalgiris“ puolime ir stringa, tai būna tada, kai nepataiko, kaip nutiko praėjusios savaitės mače su Pirėjo „Olympiakos“. Net geriausiai besiginanti Eurolygos komanda nesutrukdė „Žalgiriui“ susikurti solidžių progų, tačiau metimai tiesiog nekrito.

Tokiu atveju kauniečius turėtų gelbėti gynyba ir būtent iššūkiai šioje aikštės pusėje dabar yra didžiausi Š. Jasikevičiaus komandai.  

Mačas Stambule parodė, kad „Žalgiris“ gali apsiginti. Belieka tikėtis, kad tai kartosis dažniau.