R. Jokubaitis – apie svajonę laimėti Eurolygą, ryšį su „Knicks“ ir neigiamus skautų atsiliepimus

  • Teksto dydis:

Rokas Jokubaitis į „Barceloną“ išvyko be didelės lūkesčių naštos pirmajam sezonui, tačiau su kiekvienu maču tampa ne tik svarbiu žaidėju, bet ir lemiamų atakų vedliu.

Praėjusią vasarą Kauno „Žalgirį“ palikęs R. Jokubaitis išvyko pas savo mokytoją Šarūną Jasikevičių. Prieš tai vaikino galvoje tvyrojo bent trys variantai: likti Kaune, keltis į NBA ar vykti į Kataloniją.

Pastarąjį variantą pasirinkęs 21-erių mažeikiškis, patyrus traumą Nickui Calathesui, su Nicolasu Laprovittola tapo pagrindiniais komandos įžaidėjais.

„Nėra lengva, pripažinsiu, – „Eurohoops“ žurnalistui Antoniui Stroggylakis sakė R. Jokubaitis. – Kalbant, kokią patirtį gaunu – neįtikėtina. Kartais galiu vesti savo komandą į pergales lemiamais momentais, priiminėti sprendimus pratęsimuose. Tai daro didžiulę įtaką mano patirčiai. Žaidėjai sugrįš po traumų, bet įrodžiau treneriams, kad galiu žaisti.“

R. Jokubaitis šį sezoną jau spėjo pasižymėti dviem įspūdingais momentais prieš Eurolygos čempionę Stambulo „Anadolu Efes“. Tiek namuose, tiek išvykoje lietuvio taškai su pražanga tapo pergalės garantu katalonams.

Per 20 mačų Eurolygoje Jokubaitis šį sezoną renka po 8,4 taško, 3,4 rezultatyvaus perdavimo, 1,9 atkovoto kamuolio ir 9 naudingumo balus. Įžaidėjas aikštėje vidutiniškai praleidžia po 18,5 minutės.

„Barca“ žygiuoja su 16 pergalių ir 4 pralaimėjimais bei turnyrinėje lentelėje rikiuojasi pirma.

„Laimėti Eurolygą yra viena iš mano svajonių. Būtų labai smagu. Ypač tokio amžiaus ir nesėdint ant suolo, o padedant komandai“, – sakė R. Jokubaitis.

„Sunkiausias dalykas yra klubo vardas, organizacijos žinomumas. Žaidžiame už šį ženklą (aut. past. rodo į „Barcos“ logotipą), tad turime žaisti dėl pergalių, iškovoti titulus. Manau, kad tai didžiausias iššūkis. Mūsų komandos sudėtis yra labai stipri. Turime daug Europos žvaigždžių, tad man, kaip naujam žaidėjui, yra didelis iššūkis save parodyti komandų vadovams, fanams, treneriams“, – pridėjo lietuvis.

2021-ųjų NBA naujokų biržoje 34-uoju šaukimu Niujorko „Knicks“ atitekęs Jokubaitis atskleidė, kad palaiko ryšį su NBA klubu. Vasarą įžaidėjas turėjo progą pasivaržyti Vasaros lygoje.

„Knicks“ atstovai čia atvyks vasarį apžiūrėti kelių savo žaidėjų. Tada galėsiu su jais daugiau pasišnekėti“, – nekantravo R. Jokubaitis.

Išsamiame pokalbyje R. Jokubaitis taip pat papasakojo apie reiklųjį Jasikevičių, matomas vietas tobulėjimui ir „Barcos“ viltis laimėti Eurolygą.

– Rokai, Barselonoje sutikote pažįstamą veidą Šarūną Jasikevičių, su kuriuo susidūrėte „Žalgiryje“. Kiek jis skiriasi Barselonoje?

– Jis negalėjo stipriai pasikeisti, nes žinome, koks jis griežtas treneris. Šarūnas nori maksimumo iš kiekvieno žaidėjo ir tai nepasikeitė. Jo propaguojamas stilius taip pat nepakito. Man, kaip jaunam lietuviui žaidėjui, niekas nepasikeitė.

– Iš pradžių daug minučių negavote. Kaip jautėtės, kai išaugo žaidimo laikas?

– Viskas nutiko labai greitai. Keli žaidėjai gavo traumas, Alexas Abrinesas iškentė operaciją prieš kelis mėnesius. Ši situacija greitai viską pakeitė ir su piršto spragtelėjimu gavau daugiau minučių. Su Laprovittola esame vieninteliai įžaidėjai. Mano vaidmuo tapo svarbesnis. Nėra lengva, pripažinsiu, bet kalbant, kokią patirtį gaunu – neįtikėtina. Kartais galiu vesti savo komandą į pergales lemiamais momentais, priiminėti sprendimus pratęsimuose. Tai daro didžiulę įtaką mano patirčiai. Žaidėjai sugrįš po traumų, bet įrodžiau treneriams, kad galiu žaisti.

– Visi iš „Barcelonos“ tikėjosi Eurolygos titulo dar pernai, bet jo nepavyko iškovoti. Šiemet lūkesčiai nemažėja. Ar jaučiate šią įtampą?

– Nejaučiu spaudimo dėl pergalių, bet jaučiu iš trenerių. Šaras nori, kad tobulėtume kiekvieną dieną, klausytumėmės jo, išpildytume detales. Tai šiek tiek didina įtampą, bet sezonas yra ilgas. Tas jausmas gali dingti, nes turime vyrukus, kurie supranta, kur yra. Nėra klausimų, kad atiduodame visą save tam, kad sezono pabaigoje užkoptume į viršų.

– Kaip svarbu jums asmeniškai laimėti Eurolygą prieš potencialų persikėlimą į NBA?

– Kartais apie tai pagalvoju. Laimėti Eurolygą yra viena iš mano svajonių. Būtų labai smagu. Ypač tokio amžiaus ir nesėdint ant suolo, o padedant komandai. Tai būtų neįtikėtina. Tačiau yra dar daug laiko. Nenoriu sakyti, kad kelsiu į viršų taurę, bet svajoju apie tai.

– Ar palaikote ryšį su Niujorko „Knicks“?

– Šiek tiek. Suprantu ir juos, nes ten tvarkaraštis dar labiau pašėlęs. Kiekvieną dieną nekontaktuojame, bet kartais parašo Vasaros lygos treneriai, klausia, kaip sekasi. Jie susisiekia ir su mano agentais Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Knicks“ čia atvyks vasarį apžiūrėti kelių savo žaidėjų. Tada galėsiu su jais daugiau pasišnekėti.

– Ar dažnai žiūrite „Knicks“ rungtynes?

– Kai tik turiu galimybę. Ne visą laiką tai leidžia padaryti laiko juostų skirtumas. Tačiau seku juos visur socialiniuose tinkluose, palaikau ryšį su dabar ten žaidžiančiais komandos naujokais. Žinau, kas vyksta viduje ir jaučiu susidomėjimą juos sekdamas.

– Jei neprieštaraujate, perskaitysime kelias citatas iš NBA skautų analizės apie jus prieš naujokų biržą: „Nors jis gali pataikyti iš toli (38 proc.), bet to nedarė dažnai praėjusiame sezone. Jis turi daugiau mesti ir išmokti pelnyti taškus dešine ranka“. Kaip sureaguotumėte į tai?

– Jei paklausite kairiarankio žaidėjo, ką jis turi patobulinti, visada išgirsite dešinę ranką ir sprendimus su ja, tritaškius ir gynybą. Ypač jei kalbame apie NBA. Eurolygoje reikia fiziškumo, greičio, metimo. Kai dabar pamąstau, skautai kalba tiesą.

– „Limituotos fizinės galimybės gali sumažinti kokybę aukštesniame lygyje“. Skaitau tik negatyvius dalykus, atsiprašau (juokiasi).

– Viskas gerai. Labiau mėgstu skaityti negatyvius dalykus nei pozityvius. Nėra tikslo skaityti apie viską iš teigiamos pusės. Neslėpsiu, kad turiu trūkumų. Visi jų turi.

– Barselonoje dominuoja futbolo klubas, tačiau šį sezoną jam sekasi prastai. Pastaruoju metu fanai turi progą švęsti tik krepšinio aikštelėje. Ar jaučiate dėl to spaudimą iškovoti Eurolygos titulą?

– Tai – beprotiška situacija. Aš gana gerai suprantu futbolą, buvau nuėjęs į kelerias rungtynes. Šiek tiek liūdna matyti, kad komandai sekasi ne taip gerai. Manau, kad atėjo laikas persitvarkymui. Žaidžia daug jaunų futbolininkų ir negalime jų kaltinti. Tai nėra tai, ko tikisi šis klubas, tačiau į priekį turi žengti krepšinio komanda. Tai tas pats klubas, esame toje pačioje valtyje.

– Ką pats galvojate tobulinti savo žaidime?

– Gynybą gerinu kiekvieną dieną, nes treneris visada stumia į priekį. Manau, kad tobulėju, esu susikoncentravęs. Taip pat norėčiau geriau pataikyti iš toli. Iš statinės padėties metu gana gerai. Kartais mūsų komandoje žaidžiant įžaidėju būna sunku priimti sprendimus. Reikia išlaikyti ramybę, vengti skubotų metimų, sprendimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių