Skaudi pamoka
Praėjusią savaitę sugertas smūgis skaudžiai nugulė į žalgiriečių širdis. Eurolygos autsaideris Tel Avivo „Maccabi“ užtikrintai 83:65 šeimininkavo sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje.
Šįvakar kauniečių laukia dar viena turnyro lentelės dugno komanda. „Paris“ krepšininkai su penkiais laimėjimais per 14 turų dalijasi 14–18 vietas. Pastaruosiuose aštuoniuose mačuose prancūzai sukrapštė tik vieną pergalę.
Lietuvos čempionų padėtis kiek geresnė – aštuonios pergalės ir šeši pralaimėjimai juos vis dar laiko įkrintamųjų varžybų zonoje. Tiesa, apie jų formą liudija pastaroji penkių turų atkarpa, per kurią laimėta tik sykį.
Tomo Masiulio taktinius planus ir toliau jaukia traumos. Paryžiuje ekipai nepadės du geriausiai besiginantys krepšininkai: Arnas Butkevičius ir Dovydas Giedraitis, neaiškios ir Igno Brazdeikio perspektyvos.
Viesulas ant parketo
„Žalgirio“ trenerių štabui teks sukti galvą ir kaip atimti aštriausią „Paris“ stratego Francesco Tabellini ginklą. Gynėjas Nadiras Hifi yra rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas, per kiekvieną mačą pelnantis 20,4 taško.
185 cm ūgio vijurkas, užuot kantriai ieškojęs patogesnių progų, dažnai renkasi sudėtingus metimus per varžovų rankas. Tai atsispindi jo žaidimo statistikoje – vos 45 proc. taiklių dvitaškių ir 33 proc. tritaškių. Kita vertus, paprastai taikliomis salvėmis prancūzas prapliumpa pagrindiniais mačo momentais.
„Su tokiais metimais tvarkytis sunku. Tačiau, kaip pernai sakė T. J. Shortsas (175 cm ūgio tuometis „Paris“ atakų lyderis), galbūt tie metimai kitiems atrodo keisti, bet matant, kaip tie metimai šlifuojami treniruotėse, nuomonė pasikeičia. N. Hifi irgi ne kartą tokius pataikė. Pradžioje gal buvo lengvas šokas, bet kai įkrinta ne vienas ar du, jau tenka nukelti kepurę“, – pripažino T. Masiulis.
Taktinės mįslės
Vis dėlto „Žalgirio“ vairininko įsitikinimu, pagrindinė jo auklėtinių užduotis bus ne atskirų žaidėjų, o prancūzų greito puolimo stabdymas ir kova dėl atšokusių kamuolių.
„Visiškai sustabdyti gal nepavyks, bet skaičius reikia sumažinti. Tik įvykdę šią užduotį, galėsime gilintis į smulkesnes detales“, – kalbėjo T. Masiulis.
– Kas „Paris“ daro išskirtinį pagal žaidimo stilių visos Eurolygos kontekste?
– Galima išskirti daugiau komandų, kurios bando taip rungtyniauti. Tai Ispanijos „Valencia“ ir „Baskonia“, bet labiausiai tokį stilių akcentuoja „Paris“. Jie nori žaisti kuo greičiau, šiemet gynyboje dar ir dvigubina, spaudžia kamuolį net po įmestų metimų. Įtraukiama daug žaidėjų, kas tris minutes keičiasi visas penketas, vyrauja energija ir agresyvumas. Taip jie siekia įvelti varžovus į sau patogų žaidimą ir išmušti juos iš pozicinio krepšinio. Vadinamojoje atviroje aikštėje jie jaučiasi labai gerai, nori mesti tritaškius vos tik pasitaikius progai. Visi kiti jų žaidėjai aikštėje tiesiog lipa ant atšokusių kamuolių. Tai jų vizitinė kortelė.
– Dar ankstesnis prancūzų treneris Tuomas Iisalo į žaidimą įvedė gynybą, kurioje aukštaūgis agresyviai trumpam perima žaidėją su kamuoliu, o besiginantis gynėjas uždaro perdavimo liniją besileidžiančiam aukštaūgiui. Kaip žaisti prieš tokią gynybą?
– Dalytis kamuoliu, ieškoti laisvų žaidėjų kampuose. Varžovų aukštaūgis yra išstumiamas aukštai ant tritaškio linijos, tad reikia, kad mūsų vienas aukštaūgis kirstų po krepšiu, o ten jau galima susikurti prasiveržimų arba metimų situacijas.
– Prieš šį sezoną „Paris“ sudėtis gerokai pasikeitė, bet žaidimo braižas išliko panašus. Ar tai, kad su prancūzais žaidėte atkrintamųjų varžybų seriją, kai pernai dirbote Stambulo „Fenerbahče“ klube, padeda pasiruošti?
– Kažkiek padeda, nes norime naudoti panašius taktinius dalykus. Tačiau vėlgi, pirmiau reikia juos sugaudyti ir spėti grįžti į gynybą. Jie tikrai turi silpnų vietų – tą rodo gynybos statistika.
– Gynybos spragas praėjusią savaitę itin išryškino rekordiniai 125 taškai, praleisti žaidžiant su „Monaco“. Ką pamatėte tose rungtynėse?
– „Monaco“ fantastiškai pataikė. Tuose kampuose buvo neuždengti žaidėjai, bet jie dar turėjo ir pataikyti. „Monaco“ tikrai labai gerai žaidė, puolime susikūrė labai daug progų metimams ir puikiai juos realizavo. Jie gerai dalijosi kamuoliu. Mūsų puolime pastaruoju metu kamuolys užstringa, tad pakeisti šią tendenciją bus labai svarbi užduotis.
– Pakeisti T. J. Shortso atvyko amerikietis Justinas Robinsonas. Ar šiam 185 cm ūgio gynėjui, vidutiniškai pelnančiam po 17,1 taško, pavyko kompensuoti lyderio išėjimą į Atėnų „Panathinaikos“ klubą?
– Jie kažkiek panašūs, bet ir skirtingi. T. J. Shortsas pasižymi elitinio lygio vidutiniu metimu. Todėl jis savo žaidimo tiek negrindė vien tritaškiais, daugiau įtraukdavo į atakas ir kitų žaidėjų, labiau veikė puolimo sistemos ribose. Tuo tarpu J. Robinsono tikrai negalima palikti laisvo ant tritaškio linijos, nes jis baus.
– Kokias išvadas komanda padarė po praėjusios savaitės su „Maccabi“?
– Treniruotėse tinkama žaidėjų reakcija į tą nesėkmę jaučiama, bet reikia tai perkelti į rungtynes. Mes neatlaikome elitinio lygio Eurolygos atletiškumo, bet norime judėti ta kryptimi. Taip pat šlubuoja derinių įgyvendinimas puolime: kamuolys kažkaip sustoja, pradedame žaisti po vieną, ypač kai nesiklijuoja žaidimas. Norisi daugiau komandinio žaidimo, geresnio kamuolio judėjimo ir daugiau prasiveržimų.
– Kaip Nigeliui Williamsui-Gossui sekasi siekti optimalios formos? Ar nesijaučia jo veiksmuose užsilikusių baimių, kaip dažnai nutinka po raumens traumų?
– Šiuo momentu to tikrai nematau. Jis galbūt net yra geriausios formos, nes prieš sezoną jautė šiokių tokių skausmų. Dabar jau viskas atrodo gerai, tik reikia laiko pasiekti piką.
Naujausi komentarai